Europos Sąjungoje 2026 m. prognozuojamas nuosaikus kelių transporto paklausos augimas, tačiau Lietuvos vežėjų realų augimo potencialą lems ne rinka, o valstybės sprendimai dėl darbo jėgos pritraukimo. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vertinimu, būtent vairuotojų trūkumas tampa didžiausiu sektoriaus stabdžiu.

„Lietuvos kelių transporto sektorius pagal konkurencingumą ir efektyvumą išlieka tarp ES lyderių, tačiau plėtra šiandieną ribojama ne ekonominių veiksnių, o administracinių kliūčių. Dėl griežtėjančios migracijos politikos Lietuvos įmonės 2026 m. rizikuoja prarasti dalį konkurencinio pranašumo Rytų ir Vidurio Europos vežėjams“, – sako TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Lietuvos kelių transporto sektorius 2025 m. fiksavo mišrius rezultatus. Pagal 2025 m. trijų ketvirčių duomenis, kelių transporto paslaugų eksportas augo 5,2 proc., o trečiasis ketvirtis, pasistiebęs net 11,4 proc., leidžia tikėtis, kad pirmą kartą istorijoje metinės eksporto apimtys viršys 6 mlrd. eurų – apie ketvirtadalį šalies paslaugų eksporto, teigiama TTLA rinkos apžvalgoje.

Tačiau pagrindiniai veiklos rodikliai rodo lėtėjimą: įmonių pajamos tuo laikotarpiu didėjo vos 1,7 proc., o tarptautinių krovinių apyvarta tonkilometriais mažėjo 1,3 proc. „Eksporto didėjimas neatsveria žemų maržų – sektorių spaudžia sparčiai augančios darbo užmokesčio, kelių mokesčių, CO₂ apmokestinimo ir akcizų sąnaudos“, – akcentuoja P. Drižas.

Lietuvos įmonės tarptautinių krovinių rinkoje šiandien konkuruoja su stipriausiais Rytų ir Vidurio Europos rinkos dalyviais: Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos vežėjais. ES rinkos svorio centras per du dešimtmečius persikėlė būtent į šį regioną. Lenkija, 2024 m. viršijusi 30 mlrd. transporto priemonių kilometrų, lenkia į vidaus vežimus susikoncentravusias Vokietiją (27 mlrd. km) ir Prancūziją (18 mlrd. km).

Antrojoje lyderių grupėje žengia Čekija, Lietuva ir Rumunija – jų vidurkis sudaro apie 17 mlrd. km. Tačiau Lietuva iš visų ES šalių išsiskiria aiškia orientacija į transporto paslaugų eksportą – net 93 proc. visos krovinių apyvartos sudaro tarptautinio transporto operacijos. Aljanso vertinimu, šios šalys dar turi augimo rezervų, tačiau potencialą stabdo visai ES būdingas struktūrinis veiksnys – vairuotojų trūkumas.

„Kas sugeba užtikrinti lanksčiausias įdarbinimo procedūras ir greičiausią vairuotojų pritraukimą – tas laimi kovą dėl rinkos dalybų. Šiandien tai lemia ne tik konkurencingumą, bet ir įmonių išlikimą. Rinkoje situacija yra įtempta, bet kartu ir labai dinamiška – žmogiškųjų išteklių ribojimai gali nesunkiai pakeisti trapų balansą rinkoje ir išstumti Lietuvą iš šiuo metu užimamų lyderio pozicijų“, – teigia P. Drižas.

2025 m. trečiąjį ketvirtį fiksuota rekordiškai daug – 7,9 tūkst. laisvų darbo vietų transporto sektoriuje, net 48 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 m.

TTLA vertinimu, migracijos politikos griežtinimas, mažėjančios kvotos ir stringančios administracinės procedūros tiesiogiai riboja šalies įmonių galimybes konkuruoti su kitų ES valstybių vežėjais. Anot aljanso, dabartinė metų kvota jau panaudota 15 proc., nors metai dar tik prasidėjo.

Jeigu taisyklės nesikeis, nepaisant prognozuojamo ES kelių transporto rinkos augimo 2026 m., Lietuva rizikuoja įstrigti stagnacijoje. „Sektoriaus perspektyva priklauso nuo to, ar valstybės politika įgalins įmones užsitikrinti kritinį vairuotojų skaičių. Esant palankioms sąlygoms, Lietuvos įmonės galėtų įdarbinti iki 30 tūkst. vairuotojų per metus – tiek augimui, tiek natūraliai kaitai“, – sako P. Drižas.

TTLA siūlo sukurti atskirą, darbo pobūdį atspindinčią įdarbinimo tvarką tarptautinio transporto vairuotojams, kurie didžiąją darbo laiko dalį praleidžia komandiruotėse už Lietuvos ribų ir faktiškai šalyje nebūna. Aljanso vertinimu, ši darbuotojų grupė nesinaudoja Lietuvos viešosiomis paslaugomis ir nedaro reikšmingo poveikio socialinės apsaugos sistemai, todėl jų įdarbinimo poveikis migracijos srautams ir nacionalinio saugumo rizikoms yra ribotas, lyginant su nuolat Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais.

„Tai, pagaliau, turi suprasti ir sprendimų priėmėjai. 2026-ieji bus lūžio metai: jei migracijos politika nesikeis, prarasime dalį rinkos šalims, kurios jau šiandien veikia žymiai lankstesnėmis sąlygomis“, – pabrėžia P. Drižas.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”