Trys vairuotojų įpročiai, kurių derėtų atsisakyti nedelsiant

Techniškai tvarkingas automobilis, vairavimas užsisegus saugos diržą ir blaiviam, atrodytų, jau visiems suprantamos saugaus vairavimo taisyklės. Bet jei norime saugiai pasiekti kelionės tikslą, kodėl vis dar neatsisakome kitų, pavojų kelyje galinčių sukelti įpročių? Juk net menkas dirstelėjimas į mobiliojo telefono ekraną, atsainiai vežami augintiniai ar dažymasis prie vairo tampa itin skaudžių pasekmių priežastimi.

Vietoje vairuotojo – šuo

Turbūt visi mėgstame stebėti internete nemažai populiarumo susilaukiančius vaizdo įrašus su naminiais gyvūnais. Jie, norėdami atsigaivinti, iškiša galvą, o dar geriau – ir liežuvį, pro automobilio langą ar, atrodo iš šono, vairuoja patį automobilį. Abiem atvejais rizikuojama paties gyvūno sveikata. Gyvūnas, iškišęs galvą pro automobilio langą, gali ne tik susižeisti, bet ir iškristi. Ant vairuotojo kelių esantis augintinis blaško vairuotoją ir taip sukelią pavojų ne tik sau ir savo šeimininkui, bet ir aplinkiniams.  

„Į žavų augintinį norisi nuolat žiūrėti, tad jei jis automobilyje nėra pririštas saugos diržais, aktyviai juda ant galinės sėdynės ar nerimsta ant vairuotojo kelių, gali tapti išsiblaškymo priežastimi. Ant vairuotojo kelių esantis gyvūnas gali atsiremti į automobilio vairą, pats „pamėginti pavairuoti“ automobilį. Todėl rekomenduojama augintinius visada pririšti specialiais saugos diržais ant automobilio sėdynės, vežti specialioje transportavimo dėžėje ar atskiriant specialia pertvara dalį automobilio“, – pataria draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių draudimo ekspertas Arūnas Lekandra.

Tačiau ir pririšant augintinį saugos diržais, reikia laikytis tam tikrų taisyklių – rekomenduojama jį tvirtinti už pakinktų, o ne antkaklio. Pririšus naminį gyvūną ant priekinės keleivio sėdynės, jis gali būti sužeistas iššovusios oro pagalvės, todėl patariama tuomet ją atjungti ar augintinį transportuoti automobilio gale. Visgi, dažniau problemų kelyje pridaro mūsų pačių elgesys. 

„Nemažos įtakos eismo saugumui gali turėti ir dažymasis automobilyje. Kartais taip elgiamasi norint sutaupyti laiko. Tačiau galinio vaizdo veidrodėlio pavertimas kosmetiniu, kad ir stovint kamščiuose, nukreipia vairuojančio asmens dėmesį nuo įvykių kelyje, vėluojama priimti savalaikius sprendimus ir taip prisidedama prie eismo spūsčių formavimosi. Negana to, dažantis negalime tinkamai valdyti automobilio. Be to, dažų dalelė gali pakliūti į akį, o tai gerokai apsunkintų vairavimą ar net padarytų jį nebeįmanomu“, – teigia ERGO atstovas. 

Vairavimas lyg užsimerkus 

Kitas labai dažnas ir pavojingas įprotis kelyje susijęs su neatsiejama kasdienybės dalimi – mobiliuoju telefonu. Juo skambiname, naršome socialiniuose tinkluose, skaitome naujienas. O kur dar įvairūs visą dieną lydintys pranešimai. Gerai, jei mobiliuoju telefonu saikingai naudojamasi laisvalaikiu ar darbe, tačiau problemos atsiranda atsisėdus prie vairo.  

„Situacija kelyje gali pasikeisti bet kuriuo metu: jei staiga sustoja priešais važiavęs automobilis, kelią ne vietoje kerta dviratininkas ar atsiranda kita kliūtis. Net mieste, važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, vos sekundės trukmės žvilgtelėjimas į mobiliojo telefono ekraną gali būti lemiamas. Vairavimas su mobiliuoju telefonu rankose primena vairavimą užsimerkus – juk abiem atvejais nematome, kas vyksta kelyje“, – teigia A. Lekandra. 

Ne veltui Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis automobilyje draudžiama, išskyrus, kai automobilis stovi ir jo variklis išjungtas. Šio reikalavimo nepaisymas gali užtraukti 60–90 eurų baudą, už tai gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1–3 mėnesiams. Deja, ir tai neatbaido nuo naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant – Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien pernai už tai nubausta daugiau nei 51 tūkst. asmenų. Dalis vairuotojų, negalėdami naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant, jį iškeičia į laisvų rankų įrangą. Tačiau A. Lekandra to daryti nerekomenduoja.   

„Net ir naudojantis laisvų rankų įranga, vairuotojo mintys būna nukreiptos nuo pagrindinio tuo metu jo darbo – vairavimo. Užsiimant pašaliniais darbais sulėtėja reakcija ir padidėja grėsmė nepamatyti kliūties, nesureaguoti į kitų vairuotojų veiksmus. Nors ir mėgstame atlikti kelias užduotis vienu metu, kartais tam yra netinkamas metas ir vieta. Kad kelionė būtų kuo saugesnė, vairuojant patariame kuo mažiau naudotis mobiliuoju telefonu, net ir naudojant laisvų rankų įrangą“, – samprotauja ERGO atstovas. 

Daugiau informacijos:

Jolanta Karpuškienė

ERGO komunikacijos projektų vadovė

El. paštas jolanta.karpuskiene@ergo.lt

Mob. +370616 09090

Pranešimą paskelbė: Ieva Kazokaitė, UAB „INK agency“