Techniškai tvarkingas automobilis, vairavimas užsisegus saugos diržą ir blaiviam, atrodytų, jau visiems suprantamos saugaus vairavimo taisyklės. Bet jei norime saugiai pasiekti kelionės tikslą, kodėl vis dar neatsisakome kitų, pavojų kelyje galinčių sukelti įpročių? Juk net menkas dirstelėjimas į mobiliojo telefono ekraną, atsainiai vežami augintiniai ar dažymasis prie vairo tampa itin skaudžių pasekmių priežastimi.
Vietoje vairuotojo – šuo
Turbūt visi mėgstame stebėti internete nemažai populiarumo susilaukiančius vaizdo įrašus su naminiais gyvūnais. Jie, norėdami atsigaivinti, iškiša galvą, o dar geriau – ir liežuvį, pro automobilio langą ar, atrodo iš šono, vairuoja patį automobilį. Abiem atvejais rizikuojama paties gyvūno sveikata. Gyvūnas, iškišęs galvą pro automobilio langą, gali ne tik susižeisti, bet ir iškristi. Ant vairuotojo kelių esantis augintinis blaško vairuotoją ir taip sukelią pavojų ne tik sau ir savo šeimininkui, bet ir aplinkiniams.
„Į žavų augintinį norisi nuolat žiūrėti, tad jei jis automobilyje nėra pririštas saugos diržais, aktyviai juda ant galinės sėdynės ar nerimsta ant vairuotojo kelių, gali tapti išsiblaškymo priežastimi. Ant vairuotojo kelių esantis gyvūnas gali atsiremti į automobilio vairą, pats „pamėginti pavairuoti“ automobilį. Todėl rekomenduojama augintinius visada pririšti specialiais saugos diržais ant automobilio sėdynės, vežti specialioje transportavimo dėžėje ar atskiriant specialia pertvara dalį automobilio“, – pataria draudimo bendrovės ERGO transporto priemonių draudimo ekspertas Arūnas Lekandra.
Tačiau ir pririšant augintinį saugos diržais, reikia laikytis tam tikrų taisyklių – rekomenduojama jį tvirtinti už pakinktų, o ne antkaklio. Pririšus naminį gyvūną ant priekinės keleivio sėdynės, jis gali būti sužeistas iššovusios oro pagalvės, todėl patariama tuomet ją atjungti ar augintinį transportuoti automobilio gale. Visgi, dažniau problemų kelyje pridaro mūsų pačių elgesys.
„Nemažos įtakos eismo saugumui gali turėti ir dažymasis automobilyje. Kartais taip elgiamasi norint sutaupyti laiko. Tačiau galinio vaizdo veidrodėlio pavertimas kosmetiniu, kad ir stovint kamščiuose, nukreipia vairuojančio asmens dėmesį nuo įvykių kelyje, vėluojama priimti savalaikius sprendimus ir taip prisidedama prie eismo spūsčių formavimosi. Negana to, dažantis negalime tinkamai valdyti automobilio. Be to, dažų dalelė gali pakliūti į akį, o tai gerokai apsunkintų vairavimą ar net padarytų jį nebeįmanomu“, – teigia ERGO atstovas.
Vairavimas lyg užsimerkus
Kitas labai dažnas ir pavojingas įprotis kelyje susijęs su neatsiejama kasdienybės dalimi – mobiliuoju telefonu. Juo skambiname, naršome socialiniuose tinkluose, skaitome naujienas. O kur dar įvairūs visą dieną lydintys pranešimai. Gerai, jei mobiliuoju telefonu saikingai naudojamasi laisvalaikiu ar darbe, tačiau problemos atsiranda atsisėdus prie vairo.
„Situacija kelyje gali pasikeisti bet kuriuo metu: jei staiga sustoja priešais važiavęs automobilis, kelią ne vietoje kerta dviratininkas ar atsiranda kita kliūtis. Net mieste, važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, vos sekundės trukmės žvilgtelėjimas į mobiliojo telefono ekraną gali būti lemiamas. Vairavimas su mobiliuoju telefonu rankose primena vairavimą užsimerkus – juk abiem atvejais nematome, kas vyksta kelyje“, – teigia A. Lekandra.
Ne veltui Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis automobilyje draudžiama, išskyrus, kai automobilis stovi ir jo variklis išjungtas. Šio reikalavimo nepaisymas gali užtraukti 60–90 eurų baudą, už tai gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1–3 mėnesiams. Deja, ir tai neatbaido nuo naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant – Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien pernai už tai nubausta daugiau nei 51 tūkst. asmenų. Dalis vairuotojų, negalėdami naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant, jį iškeičia į laisvų rankų įrangą. Tačiau A. Lekandra to daryti nerekomenduoja.
„Net ir naudojantis laisvų rankų įranga, vairuotojo mintys būna nukreiptos nuo pagrindinio tuo metu jo darbo – vairavimo. Užsiimant pašaliniais darbais sulėtėja reakcija ir padidėja grėsmė nepamatyti kliūties, nesureaguoti į kitų vairuotojų veiksmus. Nors ir mėgstame atlikti kelias užduotis vienu metu, kartais tam yra netinkamas metas ir vieta. Kad kelionė būtų kuo saugesnė, vairuojant patariame kuo mažiau naudotis mobiliuoju telefonu, net ir naudojant laisvų rankų įrangą“, – samprotauja ERGO atstovas.
Daugiau informacijos:
Jolanta Karpuškienė
ERGO komunikacijos projektų vadovė
El. paštas jolanta.karpuskiene@ergo.lt
Mob. +370616 09090
Pranešimą paskelbė: Ieva Kazokaitė, UAB „INK agency“
Sparčiai vėstant orams, gatvėse galima pastebėti vis mažiau judančių elektrinių paspirtukų. Nors šeimininkai jau ruošia juos žiemos sezonui, ekspertai nerekomenduoja šių transporto priemonių palikti be priežiūros ilgesnį laiką – pastaruoju metu daugėja atvejų, kai elektriniuose paspirtukuose esančios ličio jonų baterijos sprogsta ir sukelia gaisrus ne tik įkrovimo metu. Siekiant išvengti tokių nelaimių, patariama pasirūpinti elektrinių […]
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais nuosekliai vykdo eismo saugos priemonių šalies keliuose diegimo darbus. Pavasarį bendrovė užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos įgyvendinti 32 eismo saugumą didinančius sprendimus šalyje užfiksuotuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose. Šį tikslą įgyvendinti pavyko anksčiau numatyto laiko – šiuo metu 26-iuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose jau yra […]
Akimirkai įsivaizduokite miestą, kuriame šalia įprastų tarnybų – ugniagesių, policijos, atliekų vežėjų, eismo srautų reguliavimo specialistų – dieną naktį beveik savarankiškai dirba pažangių dronų būriai. Jie realiuoju laiku stebi ir analizuoja miesto spūstis – pagal tai koreguojamas šviesoforų darbas. Kiti skubiai vyksta į įsiplieskusio gaisro vietą ir suteikia žmonių gyvybes gelbėjančią informaciją ugniagesiams. Treti visą […]
Nuo 2023-07-01 įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė formaliąsias sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo. Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos. „Siekiant […]
Valstybės kontrolei šiandien paskelbtoje vertinimo ataskaitoje dėl tolimojo susisiekimo konstatavus, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma, Susisiekimo ministerija pritaria šiam teiginiui, taip pat sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, […]
Ilgąjį Vėlinių savaitgalį sinoptikams dalyje Lietuvos pranašaujant žemesnę temperatūrą kelyje galime sulaukti sudėtingesnių eismo sąlygų. Profesionalus lenktynininkas Rokas Baciuška sako, kad plikledis – vienas pavojingiausių reiškinių, didelį galvos skausmą keliantis ne tik eiliniams vairuotojams, bet ir profesionalams. Per plikledį pats buvo atsidūręs per plauką nuo nelaimės Lenktynininkas vairavimą ant plikledžio lygina su čiuožimu ant ledo […]