Transporto sektoriaus ekspertai kelerius pastaruosius metus pastebi augantį kvalifikuotų inžinerinių krypčių specialistų trūkumą. Palyginimui, 2017 m. iš 24 tūkst. bakalauro, kolegijų ir vientisųjų studijų pirmakursių transporto inžinerines kryptis rinkosi 1522 (6,3 proc.), o  2023 m. rudenį tokių studentų buvo likę perpus mažiau – 762 (3,2 proc.) iš daugiau nei 23 tūkst. pirmakursių. Modeliuojama, kad per artimiausią dešimtmetį transporto, elektronikos, aeronautikos, jūrų, statybos inžinerijos specialybių paklausa aplenks informacinių technologijų poreikį.

Verslui ir viešajam sektoriui reikia kvalifikuotų specialistų, galinčių projektuoti, kurti ir prižiūrėti transporto sistemas: nuo kelių ar tiltų inžinierių iki elektromobilių įkrovimo stotelių, realių duomenų pateikimo vartotojams sistemų, transporto spūsčių valdymo sistemų valdytojų ir t. t. Aukšto lygio specialistų poreikis prognozuojamas be išimties visame Lietuvos susisiekimo sektoriuje, t. y. kelių, geležinkelių, vandens transporto, aviacijos ir ryšių srityse.

„Transporto sektorius išgyvena transformaciją, į kurią susideda viskas: technologinė pažanga, įskaitant diegiamus dirbtinio intelekto įrankius, poveikio aplinkai mažinimas, naujų logistikos krypčių paieškos. Šis sektorius kaip niekada anksčiau inovatyvus ir palankus karjeros siekiantiems jauniems žmonėms. Tačiau šiandien matome kylantį naują iššūkį – jaunimui besirenkant būsimą profesiją, ši sritis tarsi pražiūrima, nors turime išskirtinai įdomių ir patrauklių specialybių tiek aviacijoje, tiek geležinkelių ar kelių sektoriuje“, – situaciją apibūdino susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien atidaręs konferenciją „Susisiekimo karjeros laboratorija“.

Šiuo renginiu pradedama to paties pavadinimo ilgalaikė Susisiekimo ministerijos ir jos pavaldžių įmonių ir įstaigų, kuruojančių sausumos, vandens ir oro transporto sritis, iniciatyva, kuria siekiama auginti transporto sektoriaus profesijų patrauklumą ir didinti jų žinomumą. Tarp jose dirbančių daugiau nei 10 tūkst. asmenų, 1 iš 3 turi inžinerinį išsilavinimą. Būtent šios kvalifikacijos jaunų specialistų poreikis ir juntamas susisiekimo sektoriaus įmonėse, kuriose vien šiuo metu ieškoma daugiau nei 50 inžinerinę kvalifikaciją turinčių specialistų ir 30 patirties inžinerinėje srityje turinčių projektų vadovų.

Daugiausia inžinierių trūksta AB „Kelių priežiūra“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Via Lietuva“. Joms reikiamų specialistų spektras platus, pradedant kelių inžineriniais techniniais darbuotojais, traukinių mechanikais, baigiant su tiltų ir viadukų inžineriniais sprendimais dirbančiais projektų vadovais.

Lietuvos oro uostuose jaučiamas klientų aptarnavimo specialistų poreikis, ypač – aviaciniam sezonui. Reaguodama į sparčiai augančius oro uostų keleivių srautus, Susisiekimo ministerija 2023 m. pristatė dvi naujas profesinio mokymo specialybes jiems aptarnauti. Inžinierių poreikį nuolat identifikuoja verslai – Lietuvoje veikiančios oro linijų bendrovės ir orlaivius aptarnaujančios įmonės.

Ypač drastiškas pokytis pastebimas tarp stojančiųjų į geležinkelių transporto programas. Pavyzdžiui, 2023 m. į kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialybę VILNIUS TECH įstojo 18 studentų, bet į geležinkelio transporto inžinerijos specialybę Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje nebuvo nė vieno įstojusio, nors dar 2017 m. grupėje buvo 24 pirmakursiai.

Transporto sektoriaus profesijų patrauklumo ir žinomumo didinimui skirtą iniciatyvą palaiko Švietimo, mokslo bei Sporto ministerija. „Ši Susisiekimo ministerijos iniciatyva – puikus pavyzdys, kaip viešasis sektorius iš anksto gali imtis priemonių užtikrinti pakankamą būsimų inžinierių, ypač transporto specialistų, skaičių. Transporto sektorius auga, sudaro reikšmingą BVP dalį, todėl turime atsižvelgti ir į didėjančius verslo ir visuomenės poreikius. Bendromis pastangomis nuolat ieškome būdų, kaip daugiau stojančiųjų pritraukti į inžinerinius mokslus, jais domėtis paskatinti jau mokyklos suole“, – konferencijos „Susisiekimo karjeros laboratorija“ metu sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

„Susisiekimo karjeros laboratorijos“ iniciatyva bus siekiama, kad 2025 m. inžinerines transporto profesijas besirenkančių pirmakursių procentas nuo bendro stojančiųjų skaičiaus augtų ir sudarytų 3,6 proc., o 2030 m. šis santykis siektų jau 6,5 proc. Su švietimu ir profesijų patrauklumo didinimu susijusioms veikloms Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įmonės 2024 m. kartu skirs apie 350 tūkst. Eur.

Šiomis, į moksleivius orientuotos iniciatyvos lėšomis jaunuoliams bus finansuojamos studijos ir stažuotės, praktikos, skiriamos stipendijos. Su jaunimu įmonių atstovai bendraus mokyklose, įvairių mugių ir renginių metu ir kvies į sektoriaus įmones pamatyti specialistų darbą iš arti.

Vystantis naujausioms technologijoms, besiplečiant susisiekimo sektoriaus įstaigoms ir analizuojant priimtų į aukštojo mokslo inžinerines kryptis moksleivių kiekio pokyčių tendencijas, prognozuojamas didelis tiltų ir elektros inžinierių, projektuotojų, projektų vadovų, eismo valdymo specialistų, transporto saugos specialistų, aerodromo inžinierių ir inžinierių automatikų trūkumas. Taip pat tikėtina išaugsiantis duomenų mokslo ir inžinerijos mokslų sugretinimo kompetencijų, matematinių ir kompiuterinių modeliavimo kompetencijų,  platesnių žinių apie aplinkosaugą ir tvarumą poreikis.

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija