Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones? už vairo sėdėsime patys ar vietą užleisime savivaldžiams automobiliams?
Apie dabartinį transporto sektorių, vykstančius ir laukiančius jo pokyčius bei specialistus, kurių reikės besikeičiančioje transporto srityje kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėju doc. dr. Saugirdu Pukalsku.
Kokie yra didžiausi transporto sistemos iššūkiai besikeičiančioje šių dienų aplinkoje? Kurie aktualiausi Lietuvai?
Tarp didžiausių šiandienos transporto sistemos iššūkių reikėtų įvardyti eismo spūstis, aplinkos taršą ir triukšmą, priklausomybę nuo naftos bei brangstančius degalus. Lietuvai aktualūs visi išvardinti iššūkiai, bet kaip didžiausią problemą būtų galima išskirti priklausomybę nuo naftos ir jos produktų. Lietuvoje didžioji dauguma eksploatuojamų automobilių, lokomotyvų naudoja dyzeliną ar benziną, kai kurie iš jų pritaikyti naudoti suskystintas naftos dujas SND. Alternatyviąja energija, tokia kaip elektra, gamtinės dujos (SGD) ar biodegalai varomas transportas Lietuvoje sudaro itin mažą dalį.
Kaip Lietuvoje bandoma įveikti šiuos kylančius iššūkius?
Siekiant keisti susidariusią situaciją Lietuvoje kuriamos įvairios strategijos, tokios kaip „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“, „Nacionalinė susisiekimo plėtros strategija“ ir pan., kuriose ateityje numatoma pereiti prie tvarių energijos šaltinių.
Prieš keletą metų Lietuva įgyvendino ne vienai ES valstybei sunkiai pakeliamą uždavinį – įsigijo suskystintų gamtinių dujų saugyklą – SGD terminalą. Tai buvo daugeliui kaimyninių šalių netikėtas įvykis ir rimtas žingsnis energetinės nepriklausomybės link.
Lietuvoje nuosekliai skatinamas ir elektromobilių naudojimas: jiems suteikiama teisė važiuoti autobusų juostomis, taikomas mažesnis parkavimo mokestis, plečiamas įkrovimo stotelių tinklas ir t.t.
Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje vyktų spartesnė alternatyviojo transporto plėtra?
Lietuvoje trūksta sistemingo požiūrio į alternatyviąją energiją, pavyzdžiui, vystant elektromobilių plėtrą nepagalvojama, kad Lietuva didžiąją dalį elektros energijos importuoja iš kaimyninių šalių. O kodėl negalėtume vystyti gamtinėmis dujomis varomo transporto? Juk turime unikalų SGD terminalą. Plečiant jo pajėgumus būtų galima atpiginti gamtines dujas visiems vartotojams ir Lietuva iš to laimėtų daug daugiau.
Be to, Lietuvoje veikia kelios įmonės, gaminančios skystuosius biodegalus. Reikėtų skatinti ir šių degalų naudojimą, nes tai taip pat atneštų Lietuvai daug daugiau ekonominės naudos, nei naftos importas.
Pagalvokime apie transporto sektoriaus ateitį: kokias permainas galima pastebėti, nuspėti?
Žvelgiant į transporto vystymosi tendencijas, galima teigti, kad ateitis priklauso savivaldžiams alternatyviąja, žaliąja, energija varomoms transporto priemonėms. Šiandien jau tikriausiai niekas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau savivaldžiai automobiliai pradės dominuoti pasaulio keliuose. Kuo jie bus varomi? Labiausiai tikėtina, kad tam bus panaudotos dvi energijos rūšys – elektra ir vandenilis.
Elektrinių automobilių technologija dabar yra pakankamai gerai išvystyta. Didžiausias elektromobilių plėtros iššūkis – automobilių baterijų įkrovimas. Kol kas tai yra pakankamai ilgai trunkantis procesas, o įkrovimo stotelių dar vis nepakanka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Didžiausia problema – viena įkrovimo stotelė per parą gali įkrauti tik keletą elektromobilių, kai tuo tarpu įprasta degalinė gali užpilti degalų net keliems šimtams įprastų automobilių. Todėl kaip alternatyva elektromobiliams sparčiai vystosi vandeniliniai automobiliai, tobulėja jų technologijos. Tokiame automobilyje vandenilis paverčiamas elektros energija ir ratai varomi taip pat, kaip ir elektromobilyje – elektriniu varikliu. Skirtumas toks, kad vandenilio degalinėje automobilio bakus galima užpildyti per tokį patį laiką, kaip pildant įprasto automobilio baką. Tokius gaminius jau gali pasiūlyti ne vienas gamintojas – Toyota Mirai, Honda Clarity, Hyundai ix35 Fuel Cell ir kt.
Transporto sektorius sparčiai ir iš esmės kinta. Kokių transporto inžinerijos specialistų reikės, kad jie galėtų dirbti su naujos kartos transportu?
Ateityje transporto inžinerijos srityje dirbs įvairesnių sričių specialistai. Visų pirma, reikės transporto inžinerijos specialistų, kurie rūpinsis automobilių projektavimu, gamyba ir priežiūra. Suprantama, jie turės turėti daugiau žinių, susijusių su alternatyviomis energijomis varomu transportu. Jau dabar VGTU mokydami būsimus transporto inžinierius suteikiame jiems nemažai tokių žinių.
Kai atsiras gamtinėmis dujomis varomas transportas, be transporto inžinerijos specialistų reikės energetikų, išmanančių aukšto slėgio sistemų naudojimą. Paplitus elektromobiliams reikės elektros įrangą suprantančių specialistų. Kuomet pradėsime važinėti vandeniliniais automobiliais – reikės ir energetikų, ir elektros srities specialistų. O kai vairuotojai savo vietas užleis savivaldžiams automobiliams – ir IT specialistų.
Pranešimą paskelbė : Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]