Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių.
„Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus krovininio kelių transporto krovinių srautai. Kartu pastebime, kad vis daugiau gyventojų keliauja viešuoju transportu ir geležinkeliais, o Lietuvos aviacijos sektorius taikosi į naujas aukštumas“, – sako Susisiekimo ministerijos analitikė, Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Natalija Baranauskienė.
Preliminariais duomenimis, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius Lietuvos transporto paslaugų eksportas siekė 6,83 mlrd. eurų. Investicijos į sektorių išaugo kone trečdaliu, iki 1,62 mlrd. eurų.
Palyginus šių ir praėjusių metų rezultatus, krovinių vežimas įvairių rūšių transportu padidėjo 11 proc. (iki 156 mln. tonų), iš jų keliais – 20 proc. (120 mln. tonų). Geležinkeliais pernai vežta 12 proc. mažiau (27,2 mln. tonų) krovinių, jūrų transportu – 11 proc. mažiau (6,47 mln. tonų), per šalies oro uostus – 6 proc. mažiau (20,1 tūkst. tonų), vidaus vandenų transportu – 3,3 proc. daugiau (1,47 mln. tonų). 2023 m. vasaros pabaigoje baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų – Nemuno laivybos kelio modernizavimas.
Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir įsigaliojusių sankcijų įvairiems krovinių vežimams iš Rytų mažėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos krovinių vežimai geležinkelių transportu: Latvijoje ir Estijoje geležinkeliais gabenta atitinkamai 26 proc. ir 31 proc. mažiau krovinių.
Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krovos apimtis sudarė 32,7 mln. tonų (9 proc. mažiau nei 2022 m.). Bendras Latvijos uostų krovos kritimas pernai siekė apie 21 proc., Estijos – apie 29 proc.
Klaipėdos uosto rezultatus antrus metus iš eilės gerino konteinerių krova – pernai Klaipėdoje krauta daugiau kaip 1,05 mln. TEU (standartizuotų konteinerių vienetų). Pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.
Didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą, aktyviai ieškoma naujų rinkų ir veiklos diversifikavimo galimybių, pritraukiamos investicijos, modernizuojama ir plečiama uosto infrastruktūra. Pernai Klaipėdos uostas investavo apie 98 mln. eurų: iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai. 2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. eurų.
Iš viso Lietuvą su pasauliu 2023 m. jungė 95 oro maršrutai. Vilniaus oro uostas praėjusiais metais iš viso siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6. Planuojama, kad turimi įvairūs investiciniai mechanizmai ir skatinimo priemonės 2024 m. atvers galimybes toliau gerinti šalies pasiekiamumą ir augti tradicinių oro bendrovių veiklai, dažnės skrydžiai į svarbius aviacijos centrus ir sostines Europoje. Jau dabar oro bendrovės yra pranešusios apie šiemet pradedamus maršrutus į Dubajų, Lisaboną, Hamburgą. Lietuvos oro uostai ir toliau intensyviai derasi su oro vežėjais dėl kitų verslui ir turizmui aktualių krypčių.
Pernai lėktuvais Lietuvoje skrido daugiau nei 6 mln. keleivių – 12 proc. daugiau nei 2022 m. Autobusais ir troleibusais vežta 321 mln. (+6,9 proc.), geležinkeliais – 5,04 mln. (+7,5 proc.), o vidaus vandenimis – 2,8 mln. keleivių (-0,9 proc.).
Tarptautiniai traukinių maršrutai taip pat sulaukė didelio susidomėjimo: naująjį traukinio maršrutą Vilnius–Ryga vien 2023 m. pabaigoje spėjo išbandyti 1,3 tūkst. keleivių, o tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Krokuvos keliavo maždaug 38 tūkst. keleivių.
Parengta vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros, Lietuvos banko, AB „Lietuvos geležinkeliai”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos oro uostų duomenimis.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]