Top 9 hibridinių automobilių gamintojai

Top 9 hibridinių automobilių gamintojai

Šiuolaikiniame pasaulyje kyla vis daugiau diskusijų dėl aplinkos saugojimo ir oro užterštumo mažinimo. Viena iš pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti – iškastinio kuro naudojimo mažinimas. Todėl itin populiarėja elektros energijos gavimas iš atsinaujinančių ir mažiau taršių šaltinių bei elektrinių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimas. 

Hibridiniai automobiliai – tai transporto priemonės, kurios naudoja tiek vidaus degimo variklį, tiek elektros energiją. Tai yra tarpinis variantas tarp tradicinio ir elektrinio automobilio – nors hibridiniai automobiliai nėra varomi vien elektros energija (priklausomai nuo jo rūšies, elektros energija gali būti naudojama stabdymui, judėjimui iš vietos arba važiavimui tiesiu keliu), jie yra daug geresnis pasirinkimas aplinkai. Be to, hibridiniai automobiliai yra pigesni nei elektriniai, o su jais galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą (nes jie varomi ir iškastiniu kuru).

Automobilių rinkoje pamažu pradeda dominuoti elektrinės ir hibridinės transporto priemonės, nors ne visi gamintojai siūlo šio tipo automobilius. Nepaisant to, kai kurie automobilių prekės ženklai gali pasiūlyti itin platų šių automobilių asortimentą. Šiame straipsnyje įvardinsime top 9 automobilių prekių ženklus, kurie gamina hibridinius automobilius:

  • Toyota. Šis japoniškas prekės ženklas yra vienas iš lyderių hibridinių automobilių rinkoje. Toyota hibridiniai automobiliai yra labai populiarūs, o dėl pažangios technologijos jie laikomi ypač patikimais;
  • Honda. Honda yra vienas iš pagrindinių Toyota konkurentų. Nors šis prekės ženklas siūlo pakankamai nedidelį hibridinių automobilių pasirinkimą, juos verta rinktis tiems, kurie vertina patikimumą;
  • Hyundai. Šis korėjietiškas prekės ženklas gali pasigirti didžiausiu hibridinių automobilių skaičiu Korėjos rinkoje. Hyundai pasižymi geromis kuro sąnaudomis ir ilgu garantiniu laikotarpiu;
  • Kia. Jeigu ieškote hibridinės transporto priemonės už žemą kainą, rinkitės Kia. Kia neturi didelio hibridinių automobilių pasirinkimo, bet jie yra geros kokybės lyginant su konkurentais;
  • Chevrolet. Apskritai, amerikietiški automobilių prekės ženklai nesiūlo daug hibridinių automobilių modelių. Chevrolet yra vienas iš nedaugelio, kuris gamina ir iškastiniu kuru varomas, ir hibridines transporto priemones;
  • Lexus. Lexus prekės ženklas siūlo prabangius hibridinius automobilius, kurie laikomi vieni iš geriausių prabangių hibridinių automobilių rinkoje;
  • BMW. Ko gero, jau niekam nekyla abejonių dėl BMW kokybės – ne veltui šio gamintojo automobiliai laikomi geriausiais prabangiais vokiškais automobiliais. BMW taip pat turi platų hibridinių automobilių asortimentą, kurį galite rasti ir BMW.lt;
  • Audi. Audi automobiliai taip pat patenka tarp geriausių prabangių vokiškų automobilių. Kalbant apie hibridinius automobilius, jie orientuojasi į pačius populiariausius savo modelius (todėl pasiūla nėra itin didelė);
  • Ford. Ford išsiskiria tuo, kad savo asortimente turi hibridinių pikapų, kurie veikia taip pat gerai kaip ir varomi iškastiniu kuru. Kadangi hibridinių pikapų yra gana mažai, Ford prekės ženklas vertas dėmesio, jei ieškote pikapo.

Pranešimą paskelbė: Ona Šablauskaitė, UAB Market Rats

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

„Transimeksa“, viena didžiausių transporto įmonių Lietuvoje, įvykdė pokyčius įmonių grupės vadovų lygmenyje. Nuo rugsėjo 21 d., generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Simonas Vasilevičius, prieš tai „Transimeksoje“ užėmęs įmonių grupės Finansų direktoriaus pareigas. Alfredas Oras užėmė Verslo operacijų direktoriaus pareigas, o Nikolajus Roganovas tapo Strateginio vystymo direktoriumi. Buvęs generalinis direktorius Darius Vyšniauskas liko įmonių grupės valdybos […]


Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Susisiekimo ministerija skelbia itin lauktą viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimo pradžią. Pirmajam etapui skirta 12 mln. Eur parama. Planuojama, kad ši iniciatyva paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. […]


„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

Vilnius. Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad paskyrė bendroves „STJ Advisors“ ir „Superia“ savo bendrais nepriklausomais finansiniais patarėjais planuojamam pirminiam viešam bendrovės akcijų platinimui (IPO). Finansų patarėjų vaidmuo – nepriklausomai peržiūrėti, konsultuoti ir prižiūrėti visą IPO procesą bei jo valdymą, taip pat vadovauti ir padėti visoms suinteresuotosioms šalims tam, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas […]


Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

„PRO BRO Group“ toliau tęsia plėtrą ir Panevėžyje atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą. Bendra investicijų į plovyklą suma siekia 4 mln. eurų. Tai jau 17-oji plovykla „PRO BRO“ tinkle Lietuvoje, o rugsėjo pradžioje atidaryta pirmoji plovykla Latvijoje. „Klaipėdos g. 162 B  adresu Panevėžyje atidaryta antroji tunelinė „Express“ plovykla, kurioje transporto priemonė bus pilnai nuplauta per […]


Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Po sėkmingų Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų ir oro bendrovės derybų, Lietuvos oro uostai pasirašė investicijų sutartį su „LOT Polish Airlines“ oro bendrove, kuri vykdys reguliarius skrydžius tarp Vilniaus (VNO) ir Londono Sičio (LCY) oro uostų. Pasirašyta sutartis bus įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį, užtikrinsiantį skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Londono centrą, į […]


„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje įrengs 138 naujas įkrovimo stoteles. Europos Sąjungoje (ES) kuriamo tvaraus transporto tinklo infrastruktūros projektams iš viso bus skirta […]