Taupantys miestai tems ir vės, tačiau viena vieta juose išliks įprastai ryški

Pritemę miestai ir vėsesnė temperatūra viešosios paskirties pastatuose jau padeda mažinti bendrą rekordiškai brangios elektros poreikį. Lietuva turi keturis tarptautinius oro uostus, kurie irgi patiria išaugusių energetikos kaštų spaudimą, tačiau ne nuolat apšviesti aerodromai jiems prisuka daugiausiai kilovatvalandžių.

Tarptautinio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad išlaidos elektrai sudaro reikšmingą dalį visų išlaidų, todėl oro uostai įvairiose šalyse stengiasi mažinti jos suvartojimą.

„Kilimo-tūpimo, riedėjimų takų apšvietimas ir signalinės sistemos aerodrome yra tiesiogiai susiję su aviacijos sauga ir privalo atitikti griežtai reglamentuotus parametrus. Vis dėlto, civilinės paskirties oro uostuose didžiausią elektros poreikį sugeneruoja ne visą parą ryškiai apšviesti aerodromai, o terminalai. Nuo pastarųjų apšvietimo, kondicionavimo ar šildymo sumažinimo ir prasideda taupymas. Na, o aerodromai liks apšviesti kaip įprastai, net jei visa kita aplinkui dėl taupymo būtų išjungta“, – teigia ji.

Aerodromų šviesos dieną turi būti matomos 5-8, o naktį – net apie 30 kilometrų atstumu. Vis dėlto, skaičiuojama, kad aerodromams vidutiniškai tenka apie 40 proc. visų oro uosto elektros sąnaudų, likę 60 proc. elektros energijos sunaudojami terminaluose.

Pasak A. Kuezados, tai lemia pastaruosiuose intensyviai teikiamos antžeminio aptarnavimo ir kitos paslaugos: keleivių registracijos stalai, bagažo konvejerių juostos, liftai, eskalatoriai, elektra reikalinga parduotuvėms, kavinėms bei restoranams. Be to, paprastai terminalai pasižymi sąlyginai dideliu tūriu, kurio atvėsinimui vasarą ar pašildymui žiemą reikia daug energijos.

„Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl taupymas prasideda būtent terminalų zonoje. Pavyzdžiui, Danijoje Kopenhagos oro uostas ikoninį užrašą „KÖBENHAVN COPENHAGEN“ išjungė solidarizuodamasis su visuomene dėl energetikos krizės. Tačiau vienu iš efektyviausių taupymo sprendimų jis laiko temperatūros sumažinimą nuo 22 iki 19 laipsnių Celsijaus (°C) savo terminalų erdvėse ir prie vartų. Toks sprendimas priimtas artėjant šaltajam sezonui, kuomet keliautojai pradėjo dėvėti šiltesnius drabužius, todėl atvėsimo labai ir neturėtų pajausti“, – sako A. Kuezada.

Šiaulių oro uostas aerodromo infrastruktūra dalinasi kartu su kariškiais ir orientuojasi ne į keleivių, o į krovinių gabenimą, aptarnauja parkuoti ar kitoms aviacijos paslaugoms atskraidinamus orlaivius.

„Remiantis teisiniu reglamentavimu, tarptautinio oro uosto statusas įpareigoja ir mus turėti orlaivių ekipažų bei keleivių aptarnavimo infrastruktūrą, tačiau palyginti su kitais civiliniais Lietuvos oro uostais esame labai kompaktiški, nevaldome ir neaptarnaujame didelių plotų terminalų. Vis dėlto, sąnaudos energetikai yra mūsų pastovieji kaštai, o artėjantis šaltasis laikotarpis elektros poreikį objektyviai didins“, – prognozuoja A. Kuezada.

Šiaulių oro uosto vertinimu, jo elektros energijos sąnaudos šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su sausiu-birželiu pernai, išaugo net 5,6 karto. Šiuo laikotarpiu ne tik buvo aptarnauta daugiau orlaivių, bet ir pasijuto smarkiai išaugęs elektros energijos tarifas.

Šaltuoju metų laiku oro uostas taip pat sustiprins energijos taupymą administracinėse patalpose, tačiau aviacijos paslaugas teiks įprastai.

Didžiausius orlaivius Baltijos šalyje priimantis tarptautinis Šiaulių oro uostas, neaudituotais duomenimis, sausį-birželį gavo 481,2 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 124,8 tūkst. eurų grynojo pelno – atitinkamai 2,8 karto ir 15 kartų daugiau, palyginti su tokiu pat periodu pernai. Oro uostas neprognozuoja, kokia bus antroji metų pusė – daugiausiai dėl brangios elektros ir gamtinių dujų.

Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:

Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku, oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus. 

Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų. 

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”