Tarptautinė saugaus eismo diena: ar kelių eismo taisyklių reikia mokytis nuo vaikystės?

Prieš keletą mėnesių Lietuva buvo įvertinta Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas „PIN Award“. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vido Žuraulio, nors Lietuva per dešimtmetį perpus sumažino žūčių keliuose skaičių, atsipalaiduoti negalima. Priešingai – svarbu ir toliau siekti išvengti nelaimingų atsitikimų Lietuvos keliuose. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad prie saugaus eismo principų dalyvius reikia pratinti jau nuo mažens.  

Saugus eismas Lietuvos keliuose – kaip jį užtikrinti? 

VILNIUS TECH profesoriaus teigimu, saugus eismas susideda iš jame veikiančių elementų – žmogaus, transporto priemonės, kelio ir eismo aplinkos. Šie elementai savyje turi gausybę veikimo kampų, tad pasiekti absoliutų eismo saugumą – itin ambicingas ateities tikslas. 

„Svarbiausias šios sistemos elementas yra žmogus, kuriam kyla poreikis judėti, o judančių žmonių visuma ir sudaro eismą. Kad pasiektume pagrindinį keliamą tikslą – judėti saugiai ir išvengti nelaimių keliuose, būtina dirbti visomis kryptimis. Reikia nuolat edukuoti visuomenę eisme elgtis saugiai bei gerbti kitus, eksploatuoti tik saugias transporto priemones, ne tik automobilius, bet ir dviračius, paspirtukus ir kitas transporto priemones, o atsakingoms tarnyboms bei institucijoms rūpintis kelių saugumu, priežiūra bei atnaujinimu“, – dėmesį atkreipia V. Žuraulis. 

Jo teigimu, jau nuo pat mažens vaikai turi būti mokomi atidumo, dalyvaujant eisme. Juk šiais laikais eismas mus supa vos tik išėjus iš namų. Vaikai turi matyti tinkamą pavyzdį – artimuosius, eisme dalyvaujančius saugiai ir atsakingai bei taip įgyti pirmuosius saugaus dalyvavimo eisme įgūdžius. 

Vaikus reikėtų mokyti pažinti eismo reguliavimo simbolius ir signalus bei tinkamai į pastaruosius reaguoti. Darželyje ir mokykloje supažindinti su vis naujais, pasikartoti jau pažįstamus saugaus eismo principus. Dar vėliau įgyti ne tik teisę vairuoti, bet, svarbiausia, saugiai bei atsakingai dalyvauti eisme.  

„Tuo saugaus eismo principai mūsų gyvenime toli gražu nesibaigia. Mokytis, atnaujinti turimus įgūdžius turime nuolatos. Natūralus senėjimas neturi užkirsti kelio dalyvauti eisme, tačiau reikia suvokti ir savo besikeičiančias fiziologines savybes, taigi ir vėl mokytis, pažinti save, o suvoktas tiesas pritaikyti saugiai judant. Tai neturėtų stebinti dabartinės visuomenės – mes prie to natūraliai priprantame, nes tik taip išliekame greitai besikeičiančio gyvenimo dalimi“, – sako profesorius. 

Policijos vaidmuo prisidedant prie saugaus eismo organizavimo 

VILNIUS TECH ekspertas pabrėžia, kad visuomenės nariai turi suvokti, jog policija keliuose reikalinga ne tam, kad rastų progą nubausti, bet tam, kad apsaugotų eismo dalyvius nuo galimų nelaimingų atsitikimų keliuose.  

„Mano nuomone, policija savo veiklą ir pastangas turi orientuoti į prevenciją, eismo dalyvių pagarbos užtikrinimą bei teisingų dalyvavimo eisme įgūdžių ugdymą. Dėl to chuliganiškas vairavimas, signalų ignoravimas ir sąmoningas su saugiu eismu susijusių taisyklių nesilaikymas turi būti policijos sekamų pažeidimų dėmesio centre.  

Anot V. Žuraulio, ne ką mažiau svarbu siekti bausmės neišvengiamumo, kai padarytas pažeidimas grubiai prieštarauja saugaus eismo principams arba pažeidimas daromas pakartotinai. Čia vien tik piniginių nuobaudų ar teisės vairuoti tam tikrą laiką atėmimas nėra vienintelės ir efektyviausios kovos su pažeidėjais priemonės. Būtina įtraukti skirtingų grupių eismo dalyviams pritaikytus edukacinius užsiėmimus, interaktyvias veiklas, analizuojant saugią / nesaugią elgseną eisme bei socialiai atsakingas veiklas, tokias, kaip budėjimas pėsčiųjų perėjose prie mokyklų ir pan. Tiesa, visos šios priemonės jau arba iš dalies yra taikomos, tereikia sekti jų efektyvumą. 

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas