Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais, „Švaros brolių“ tunelinių plovyklų klientų skaičius augo 40 proc. Įmonės atstovai teigia pastebėję ir koronaviruso pandemijos padiktuotus gyventojų įpročių pokyčius: išaugo poreikis švarai, bekontakčių paslaugų populiarumas.

Pirmąjį karantino mėnesį bendrovė „Švaros broliai“ srauto sumažėjimo nepajuto – kovą įmonės tunelinėse plovyklose nuplautų automobilių skaičius buvo 4 proc. didesnis nei tą patį mėnesį praėjusiais metais.

„Švaros brolių“ vykdomojo direktoriaus Igno Pranskevičiaus teigimu, karantino metu gyventojai itin susirūpino švara.

„Pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui, žmonių poreikis kasdienėms paslaugoms nedingo. Tik greta tradicinių reikalavimų paslaugoms – greičio, kokybės, įvairovės ir patogumo – atsirado keletas naujų, ne mažiau svarbių dedamųjų. Tai – galimybė gauti paslaugą saugiai ir be kontakto.

Be to, matome, kad itin daug dėmesio mūsų klientai ėmė skirti švarai – pastebimai dažniau po apsilankymo tunelinėje plovykloje jie naudojasi ir mūsų priemonėmis automobilio vidaus valymui, tam skiria daugiau laiko nei anksčiau“, – sako I. Pranskevičius.

Palyginus 2020 ir 2019 metų pirmuosius ketvirčius, šiemet naudojimosi tunelinių plovyklų paslauga augimas siekė 40 procentų. Tokius rodiklius bendrovė skaičiuoja turėdama viena plovykla daugiau nei prieš metus – iš viso trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu veikia 7 tunelinės „Švaros brolių“ plovyklos.

Atsiskaitymuose – radikalūs pokyčiai 

Pasak I. Pranskevičiaus, įmonės statistika rodo ir ženkliai sumažėjusius atsiskaitymus už paslaugas grynaisiais pinigais bei atitinkamai augantį elektroninių mokėjimų skaičių.

„Jeigu praėjusiais metais kas antras vartotojas už automobilio plovimo paslaugas susimokėdavo grynaisiais pinigais, tai balandžio pradžioje šis skaičius jau tesiekė ketvirtadalį. Atitinkamai, atsiskaitymas bankinėmis kortelėmis pašoko nuo 48 iki 75 proc.“, – pažymi bendrovės vadovas.

I. Pranskevičiaus teigimu, šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai įsiklauso į specialistų rekomendacijas ir demonstruoja sąmoningumą, stengdamiesi vengti grynųjų pinigų naudojimo. Be to, toks vartotojų elgesys tik dar labiau paryškina patogių skaitmenizuotų paslaugų poreikį, į kurį neišvengiamai jau dabar turi orientuotis verslas.

„Ir karantino metu įvairios paslaugos nepraranda savo aktualumo, tik vartotojai ieško būdų, kaip jomis naudotis saugiai. Automobilių švaros kultūra Lietuvoje yra pakankamai stipri, o pavasaris – tas metas, kai gerėjant orams ir vienintele „legalia“ savaitgalio pramogų priemone tampant pažintinėms kelionėms neišlipant iš automobilio, norisi tą daryti švarioje ir tvarkingoje transporto priemonėje“, – teigia I. Pranskevičius.

Virusas skaitmenizuos verslą greičiau 

Viešoje erdvėje girdisi vis daugiau specialistų prognozių, kad ši epidemiologinė krizė netikėtai gali tapti lemiamu ketvirtosios pramonės revoliucijos postūmiu, galutinai skaitmenizuosiančiu verslo erdvę. Šis procesas apims visas kasdienes paslaugas – nuo mėgstamų prekių įsigijimo ne parduotuvėlėje už kampo, o internete, iki sudėtingesnių verslo valdymo procesų, nulemsiančių naujus vartotojų pomėgius.

I. Pranskevičiaus teigimu, lūžio metu svarbiausia pasiūlyti klientams skaitmeninę patirtį, kuri būtų lengva, intuityvi ir patikima naudotis.

 „Dalis žmonių karantino metu per pastarąjį mėnesį jau prisitaikė prie fizinių suvaržymų ir daugelio paslaugų išsikėlimo į elektroninę erdvę. Svarbu suvokti, kad situacijos neapibrėžtumas ir toliau diktuos visuotinio skaitmenizavimosi svarbumą. COVID-19 parodė, kad privalome pasirengti naujam lūžiui verslo pasaulyje, kurio pagrindinis veiksnys bus paslaugų bekontaktiškumas. Jau dabar galime matyti, kad užsitęsęs karantinas suformuos vartotojų įpročius, kurie ir pasibaigus suvaržymams išliks ilgam“, – pažymi I. Pranskevičius.

Jo teigimu, šia kryptimi juda daugybė pasaulinių verslo lyderių, o geriausiai situaciją iliustruoja stipriausiai koronaviruso paveiktos JAV pavyzdžiai: didžiausias pasaulinis prekybos tinklas „Wallmart“ jau paskelbė apie bekontakčius produktų atsiėmimus, vienas didžiausių greitojo maisto tinklų „Burger King“ atvažiuojantiems automobiliais maisto priėmimo sistemą pavertė bekontakte, o „Amazon“ sėkmingai išnaudoja prekių pristatymo dronus. Panašiu iniciatyvų gausėja ir Lietuvoje.

„Pastarąjį dešimtmetį sparčiai besivystantis išmanusis verslas ir taip nuosekliai mažino tiesioginio žmonių ryšio poreikį teikiant paslaugas, siekė automatizuoti paprastuosius procesus, o krizės sukuriamos paskatos ieškoti geresnių sprendimų šią kryptį tik dar labiau aktualizuos. Sunku būtų tikėtis, kad, pasibaigus neapibrėžtumo periodui grįžtume prie ankstesnių įpročių, kuriuos keičia greitesni ir paprastesni veiksmai“, – įsitikinęs I. Pranskevičius.

Kaip rodo pasaulinės duomenų ir analizės įmonės „GlobalData“ skaičiavimai, perėjimą nuo grynųjų pinigų prie elektroninių mokėjimų paspartins vartotojų patirtys, sukauptos būtent COVID-19 pandemijos metu.

„Apribojimai karantino metu ir socialinės distancijos laikymosi priemonės privers vartotojus sumažinti išlaidas grynaisiais, prie to prisidės ir tikėtina ekonominė recesija. Todėl atsiskaitymai neišvengiamai pereis nuo grynųjų pinigų prie elektroninių alternatyvų – ypač prie bekontakčių mokėjimų kortelėmis, mobiliųjų ir internetinių mokėjimų“, – Didžiosios Britanijos žiniasklaidai komentavo „GlobalData“ mokėjimų vyriausiasi analitikas Samas Murrantas.

„Švaros broliai“ yra didžiausias Lietuvoje specializuotas automobilių plovimo ir patalpų valymo tinklas, jau du dešimtmečius teikiantis visapusiškas švaros paslaugas. Bendrovė valdo savitarnos plovyklų, švaros centrų ir itin pažangių tunelinių plovyklų tinklą penkiuose Lietuvos miestuose.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR