Susisiekimo sektoriuje – augantys ekonominiai rodikliai, gerėjantys klientų vertinimai

Susisiekimo sektoriuje – augantys ekonominiai rodikliai, gerėjantys klientų vertinimai

Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti kuo didesnę šiame sektoriuje sukuriamą vertę, skaičiuoja teigiamus 2018-ųjų pasiekimus. Palyginti su 2017 m., pernai 2,6 proc. išaugo susisiekimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė, o Susisiekimo ministerijos pradėtas matuoti klientų (piliečių) pasitenkinimo sektoriaus paslaugomis rodiklis per metus pakilo nuo 34 iki 50,25 proc.

„Susisiekimo sektorius – viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos sričių, todėl dedame visas pastangas, kad tiek teisinė bazė, tiek šalies transporto infrastruktūra užtikrintų kuo palankesnes sąlygas sektoriaus augimui. Mums taip pat svarbu, kad sektoriaus veikla atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius – tirdami jų nuomonę apie susisiekimo sektoriaus paslaugas, norime gerinti viešojo sektoriaus požiūrį į klientą. Gauti rezultatai rodo, kad judame tinkama linkme“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos susisiekimo sektoriaus – transporto, sandėliavimo, logistikos ir ryšių – sukuriama bendroji pridėtinė vertė siekė 4,97 mlrd. eurų ir sudarė apie 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Šiems rezultatams turėjo įtakos sėkmingi ir augantys visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto veiklos rezultatai.

2018 m. augo transporto paslaugų eksportas į pagrindines užsienio rinkas – Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Daniją ir Baltarusiją.

Palyginti su 2017 m., pernai geležinkelių transportu pervežta 7,9 proc. daugiau krovinių (56,8 mln. t) ir 11 proc. daugiau keleivių (5,17 mln.). Krovinių vežimas kelių transportu išaugo 8 proc. (iki 83,1 mln. t), oro transportu – 23 proc. (iki 15,9 tūkst. t), krova Klaipėdos uoste padidėjo 7,3 proc. (iki 46,3 mln. t).

Geležinkeliais vežamų krovinių kiekio augimą lėmė 15 proc. padidėjęs tranzitas Klaipėdos uosto ir Kaliningrado srities kryptimis bei didesni visų pagrindinių krovinių – trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų bei juodųjų metalų vežimai.

Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą ir jos augimo tempus pernai gerokai pralenkė artimiausius Baltijos jūros uostus – Rygą, Taliną ir Kaliningradą. Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais laivais į gretimų šalių uostus. Krovą uoste didino nuosekliai auganti biriųjų krovinių ir generalinių krovinių krova – konteineriai, ro-ro kroviniai bei geležies ir plieno konstrukcijos.
 
Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius per metus išaugo 19 proc. ir 2018 m. pasiekė 6,25 mln. Rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas, kur buvo aptarnauta 31 proc. daugiau keleivių (4,9 mln.).  Praėjusiais metais Lietuvoje pradėjo darbą Lenkijos „LOT Polish Airlines“, „SCAT Airlines“ ir „Turkish Cargo“ bendrovės. Keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais, padidintas skrydžių dažnis. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Atsirado naujos kryptys į Astaną, Tel Avivą, Boloniją, Riminį, Milaną, Lvovą, Turku.

Susisiekimo ministerijos veiklos efektyvumo matavimas

Siekdama įvertinti veiklos rezultatus ir nustatyti sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio, Susisiekimo ministerija pastaruosius dvejus metus nustato veiklos efektyvumo matuoklius – KPIs (angl. Key Performace Indicators). 2018-iesiems buvo keliamas tikslas padidinti susisiekimo sektoriaus per metus sukuriamą pridėtinę vertę nuo 4,62 iki 4,85 mlrd. Eur, pasietas rezultatas – 4,97 mlrd. Eur. Taip pat buvo siekiama padidinti klientų (piliečių) pasitenkinimo judumu rodiklį nuo 35 iki 50 proc. (pagal NPS – Net Promoter Score metodiką), pasiektas rezultatas – 50,25 proc.

Klientų pasitenkinimo rodiklį Susisiekimo ministerija pradėjo matuoti 2017 m. Taip siekiama suprasti ministerijos reguliavimo srities transporto sektoriaus įmonių klientų (piliečių) poreikius ir lūkesčius, nustatyti problemines vietas, kuriose reikia pagerinti aptarnavimą ir klientams teikiamas paslaugas. Šis tyrimas piliečiams suteikia galimybę išsakyti savo lūkesčius ir nuomonę apie viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas, o viešojo sektoriaus įmonėms padeda keisti požiūrį į savo klientus, jiems teikiamų paslaugų kokybę.

2018 metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias pasitenkinimas išreikštas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu – net 68,23 proc., antra vieta atiteko AB „Lietuvos geležinkeliai“ (58 proc.), toliau rikiuojasi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (52,7 proc.), VĮ Lietuvos oro uostai (51,3 proc.), AB Lietuvos paštas (37 proc.), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (34,26 proc.).

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Withings Steel HR Sport (40mm) OLED, 39 g, Black, Bluetooth, Built-in pedometer, Heart rate monitor, GPS (satellite), Waterproof
 
DAEWOO Washing machine WM-1710ELW Top loading, Washing capacity 6 kg, 700 RPM, A+, Depth 53.5 cm, Width 52.5 cm, White/ black, Semi-automatic, Display,
 
Kaitlentė Bosch PIF651FB1E
 
AOC 24B1H 23.6 “, VA, FHD, 1920 x 1080 pixels, 16:9, 5 ms, 250 cd/m², Black
 
Candy Hob CDH 32/1X Vitroceramic, Number of burners/cooking zones 2, Black,
Ketvirtoji RS ikonos karta: naujas„Audi RS 6 Avant“

Ketvirtoji RS ikonos karta: naujas„Audi RS 6 Avant“

Dvidešimt penki RS metai, dvidešimt penki galingų „Audi“ universalų metai: pristačius naują „Audi RS 6“, „Audi Sport“ verčia naują galingų „Avant“ universalų istorijos puslapį. Dar didesnė galia, drauge su didesnį efektyvumą užtikrinančia daline hibridine technologija, užtikrina, kad „RS 6 Avant“ yra puikus palydovas visiems gyvenimo atvejams. Platus ir galingas: išorės dizainas Unikalus klasėje kėbulo stilius […]

  Straipsniai »

„Bolt“ Taline pradeda pristatinėti maistą, laukiama ir Lietuvoje

Viena didžiausių Europos pavežėjimo paslaugų platformų „Bolt“ šiandien Taline pristato naują maisto atvežimo į namus programėlę „Bolt Food“. Estijoje įkurta kompanija paslaugą dar šiemet ketina pristatyti ir kituose Europos bei Afrikos miestuose.   „Mūsų platforma naudojasi daugiau kaip 25 mln. žmonių visame pasaulyje, o maisto pristatymas jau kurį laiką buvo vienas populiariausių jų pageidavimų. Norėdami klientams […]

  Straipsniai »

Seimo sprendimas dėl poilsio dienos padidins tradicines Vėlinių transporto spūstis

Seimui neeiliniame posėdyje svarstant siūlymą Vėlines (lapkričio 2 d.) paskelbti ne darbo diena, su laidojimu susijusių paslaugų teikėjai teigia, kad šis sprendimas nepakeis nusistovėjusios tradicijos lankyti artimųjų kapus pirmą lapkričio dieną.  „Per ilgametę darbo patirtį matome, kad įpročiai, kaip, kada ir kiek lankome kapus iš esmės yra nusistovėję ir vargu ar jie labai stipriai pasikeistų. […]

  Straipsniai »

Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką […]

  Straipsniai »