Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m. įgyvendinti viešojo transporto pertvarką – viešojo transporto priemones ir jomis keliauti reikiamą infrastruktūrą pritaikyti žmonėms, turintiems negalią, ir tam tikslui investuoti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Tokie veiksmai numatyti bendrame memorandume, kurį Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliuosius vienijančios organizacijos šiandien pasirašė specialioje ceremonijoje V. Kudirkos aikštėje Vilniuje.
Memorandume įsipareigojama užtikrinti, kad visos įsigyjamos naujos viešojo susisiekimo transporto priemonės (autobusai, troleibusai, traukiniai, keltai, pramoginiai laivai ir kt.) ir jomis teikiamos vežimo paslaugos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms, o įrengiami nauji ar rekonstruojami transporto infrastruktūros objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti įvertinant šiuos poreikius.
„Pasirašydami memorandumą, mes pripažįstame, kad, kalbant apie skirtingos galios žmonių galimybes, situacija transporto srityje yra vis dar nepatenkinama. Memorandumas siekia išspręsti šią problemą, tai svarbių darbų pradžia. Tikiu, kad Lietuva keičiasi, teisingumo ir empatijos daugėja, o požiūris į negalią turinčius yra labai svarbus mūsų brandos, žmogiškumo kriterijus“, – ceremoniją pasveikinusi sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Memorandumą pasirašiusios šalys pripažįsta, kad Lietuvoje kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūra tik iš dalies pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms. Neužtikrintas individualių poreikių turinčių žmonių visavertis judumas ir galimybė naudotis pritaikyta transporto infrastruktūra, transporto priemonėmis ir paslaugomis.
„Laisvė visiems judėti laisvai – vienas iš Susisiekimo ministerijos prioritetų. Pokyčius pradedame nuo savęs – prie memorandumo jungiasi ir visos susisiekimo srities įmonės. Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms pritaikyta aplinka – autobusai, troleibusai, traukiniai, taip pat stotys, viešojo transporto stotelės – tai yra būtinos sąlygos, kurios turi užtikrinti specialiųjų poreikių turinčių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime“, – po pasirašymo sakė memorandumo iniciatorius, susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras ceremonijoje pakvietė visas ministerijas ir privatų sektorių jungtis prie šios iniciatyvos ir aktyviai įgyvendinti pokyčius pritaikant transportą, pastatus ir infrastruktūrą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) viešajam transportui atnaujinti numatoma skirti 85 mln. eurų. ES 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu planuojama skirti apie 368 mln. eurų dviračių / pėsčiųjų takams ir darnaus judumo planams įgyvendinti. Iš viso iš abiejų šaltinių Susisiekimo ministerija miestų infrastruktūrai, kuri bus pritaikyta ir individualių poreikių turintiems žmonėms, sutvarkyti skirs daugiau kaip 500 mln. eurų. Lėšos bus panaudotos miestų gatvėms pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms, šaligatviams sutvarkyti, autobusų stotelių infrastruktūrai pritaikyti. Daug dėmesio bus skiriama darnaus judumo priemonėms ir eismo saugos priemonėms diegti pėsčiųjų ir dviračių takuose bei žaliųjų eismo saugos priemonių taikymui gatvėse. Numatyta įsigyti daugiau nei 800 elektra ir dujomis varomų mikroautobusų ir autobusų, sukurti jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą.
Susisiekimo ministerija numato peržiūrėti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo principus ir numatyti įpareigojimą savivaldybėms tam tikrą dalį lėšų skirti infrastruktūrai pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Taip pat ministerija Seimo rudens sesijai planuoja parengti teisės akto projektą, kuriame būtų įtvirtinti transporto prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir riboto judumo asmenims kriterijai, kuriais turės vadovautis savivaldybės.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]