Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes glaudžiau bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl lėšų vietiniams keliams naudojimo savivaldybėse skaidrinimo. Šalies savivaldybės, šiemet nustačiusios savo tvarkas dėl joms skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymo ir naudojimo, dar turėtų atidžiau jas persvarstyti ir patobulinti, kad lėšų naudojimo kriterijai būtų aiškūs, skaidrūs ir pagrįsti.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuo šių metų Lietuvos keliai finansuojami taikant naują KPPP lėšų administravimo sistemą. Naujasis kelių finansavimo modelis šalies savivaldybėms ne tik užtikrino didesnį finansavimą jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, bet ir suteikė daugiau savarankiškumo sprendžiant, kaip panaudoti skiriamas lėšas.
„Svarbiausias naujos tvarkos reikalavimas savivaldybėms – turėti aiškią ir skaidrią keliams skiriamų lėšų panaudojimo tvarką bei viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę. Toks reikalavimas sudarys sąlygas visuomenei žinoti, kaip ir kodėl savivaldybių institucijos priima sprendimus dėl vieno ar kito kelio tvarkymo. Gal keistai skamba, bet iki šių metų nebuvo įstatymo lygmeniu nustatyto tokio skaidrumo reikalavimo, o aiškius tvarkos aprašus ir projektų eiles turėjo tik dalis savivaldybių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministro teigimu, skaidrumo didinimo srityje Susisiekimo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su STT – skaidrumo didinimas ir finansavimo skyrimo konkretiems objektams pagrįstumas buvo viena svarbiausių paskatų ministerijai keisti kelių finansavimo modelį. Ministerija yra atvira pasiūlymams dėl skaidresnio ir racionalesnio KPPP lėšų paskirstymo ir panaudojimo.
Dalis savivaldybių iki šiol apskritai neturėjo eilių ir tvarkos aprašų, pagal kuriuos buvo paskirstomos KPPP lėšos. Todėl, pasak ministro, daugeliui savivaldybių šiemet pirmą kartą pasitvirtinus joms skirtų KPPP lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašus, dar yra tobulintinų sričių ir ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasiruošusi suteikti metodinę pagalbą. Susisiekimo ministerijos nuomone, STT dėmesys šiai sričiai ir pastabos dėl savivaldybių parengtų tvarkos aprašų bus labai naudingos savivaldybėms, kad atsižvelgdamos į tai jos tobulintų savo nustatytą lėšų naudojimo tvarką, užtikrintų kriterijų pagrįstumą.
Sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl KPPP lėšų skyrimo iki šiol pasirašė 54 savivaldybės iš 60. Likusios savivaldybės turi patikslinti KPPP lėšų paskirstymo tvarkos aprašus, juos pasivirtinti ir parengti prioritetinių objektų sąrašą. Tiek patvirtinti tvarkos aprašai, tiek prioriteto tvarka išdėstyti kelių objektų sąrašai turi būti paskelbti viešai savivaldybių interneto svetainėse ir visiems prieinami.
Siekiant užtikrinti skaidrų KPPP lėšų paskirstymą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir STT, vyks savivaldybių parengtų tvarkų aprašų vertinimas, kurio metu bus siekiama identifikuoti silpnas vietas ir pateikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų didinant KPPP lėšų administravimo sistemos skaidrumą.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]