Suomijos valstybės sekretorė: karas Ukrainoje išryškina atsinaujinančios energetikos sprendimų poreikį

1

Suomijos valstybės sekretorė: karas Ukrainoje išryškina atsinaujinančios energetikos sprendimų poreikį

Suomijai siekiant iki 2035 m. tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu ir atsisakyti iškastinio kuro, šalies vyriausybė dėmesį sutelkė į ekologiškas investicijas, švariąsias technologijas, žiedinę ekonomiką bei kitus tvaraus augimo šaltinius, pranešė Suomijos Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorė Ann-Mari Kemell Lietuvoje surengtoje aukšto lygio konferencijoje.

„Nauja geopolitinė situacija išryškino poreikį šiems pokyčiams ir paspartino veiksmus visoje Europoje. Europos ir Suomijos energetikos politika taip pat apima ir kitus klausimus, kurie nėra tiesiogiai įtraukti į klimato politiką, pavyzdžiui, energijos tiekimo saugumą“, – teigė Ann-Mari Kemell, nuotoliniu būdu dalyvavusi ketvirtadienį Vilniuje vykusiame tarptautiniame renginyje „Nordic Conference: Decarbonising the Transport“.

Aukšto lygio konferencijoje Šiaurės šalių ir Lietuvos politikai bei verslo atstovai diskutavo dėl iššūkių, kylančių mažinant taršą transporto sektoriuje ir galimų jų sprendimo būdų.

Anot Ann-Mari Kemell, siekiant pažaboti klimato kaitą, ypatingas dėmesys tenka viešųjų įstaigų, įmonių ir institucijų bendradarbiavimui Europos lygmeniu. O ateityje mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos taps dideliu konkurenciniu pranašumu bet kuriai įmonei.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė taip pat akcentavo valstybinių institucijų bendradarbiavimo svarbą su verslo įmonėmis, norint pasiekti teigiamų pokyčių klimato srityje.

„Verslas vaidina ypač svarbų vaidmenį, sprendžiant Lietuvos ateitį artimiausiai dešimčiai metų. Kitą savaitę kaip tik pristatysime nacionalinį elektrinės infrastruktūros planą 2030 m. Jame bus galima pamatyti situaciją visoje Lietuvoje: ką planuoja savivaldybės, kokius reikalavimus iki tol reikia išpildyti. Tačiau tuo pačiu vyriausybė turi surasti būdų, kaip padėti verslui ir institucijoms užpildyti spragas ir jau dabar naudotis alternatyviais sprendimais, pavyzdžiui, pasiūlyti edukacinių iniciatyvų ar įvesti taršos mokestį“, – teigė ji.

Lietuvos rinkoje pagrindinį vaidmenį atliekančių didžiausių transporto ir logistikos kompanijų „Scania“, „Volvo Trucks“, „Girteka“ ir kt. atstovai konferencijoje dalijosi savo įmonių patirtimi, mažinant CO2 emisijas bei diegiant tvarius sprendimus.

Pasak „Scania Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos, nors Lietuva pirmauja ES pagal naujų sunkiasvorių mašinų įsigijimą milijonui gyventojų, tačiau dauguma jų naudojamos užsienyje. Todėl norint sumažinti transporto emisijas Lietuvoje, turime daugiau dėmesio skirti vidaus rinkoje naudojamam transportui, kurio didžioji dalis – pasenusi.

„Nors įmonės pradeda pirkti elektrinius sunkvežimius, Lietuvoje neturime tvariam transportui išvystytos infrastruktūros. Todėl ieškant kitų sprendimų, kaip sumažinti taršą transporto sektoriuje, galime investuoti į alternatyviesiems degalams skirtą infrastruktūrą, didinti ekologiškų sunkiasvorių transporto priemonių dalį viešųjų pirkimų būdu nuo 13 iki 50 proc., pradėti taikyti tvarios politikos reikalavimus visoje logistikos grandinėje, įskaitant ir kliento klientus. Ne tik transporto priemonė ir jos naudojami degalai turi būti tvarūs, bet ir į parduotuves pristatomos prekės”, – siūlė D. Snieška.

Didžiausios dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintojos „Neste“ partnerysčių su automobilių gamintojais vadovas Matsas Hultmanas akcentavo, jog rinkai laukiant, kada atsiras praktiškai pritaikomų sunkiasvorių elektromobilių, reikia naudotis dabar prieinamais sprendimais mažinti transporto emisijas.

„Elektromobiliai svariai prisideda prie mažesnės taršos transporto sektoriuje, tačiau iki šiol net ir privatiems asmenims nėra lengva pakeisti savo įpročius ir iškeisti nafta varomą automobilį į elektrinį. Tai lemia ir elektromobiliams pritaikytos infrastruktūros trūkumas. Kalbant apie sunkiasvores mašinas, jų elektrifikacija gali užtrukti dar ilgiau. Todėl siūlome savo klientams tvaresnių alternatyvų – iš atsinaujinančių žaliavų pagamintą dyzeliną, taip pat tvarų aviacinį kurą oro transporto įmonėms – leidžiančių ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį”, – sakė M. Hultmanas.

Anot M. Hultmano, ​prognozuojama, kad iki 2040 m. degalai iš atsinaujinančių šaltinių gali pakeisti kelis kartus daugiau iškastinės naftos nei elektromobiliai. 

„Neste“ yra įsipareigojusi iki 2030 m. padėti savo klientams kasmet sumažinti ŠESD emisijas bent 20 mln. tonų, o iki 2035–ųjų pasiekti CO2 atžvilgiu neutralią gamybą.

Europos Komisijos duomenimis, transporto sektorius sudaro apie 5 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP, jame dirba daugiau nei 10 mln. žmonių, o jo emisijos sudaro net apie ketvirtadalį visų ES ŠESD. Todėl iki 2050 m. siekdama tapti neutralia klimatui, ES transporto emisijas turėtų sumažinti net 90 proc., iki 2030 m. – bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Pirmą kartą vykusią konferenciją organizavo Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje, Suomijos – Lietuvos prekybos rūmai, Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmai ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Birutė Rutkauskaitė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]