Spūsčių sezonas prasideda: kur laukia didžiausi kamščiai ir kaip jų išvengti?

Kasmet it taisyklė didmiesčiuose pasikartojanti situacija – gatves užplūstantys automobiliai ir intensyviau kursuoti pradedantis viešasis transportas. Mokslo metų pradžia koreguoja vairuotojų planus ir neišvengiamai ilgina spūstyse praleidžiamą laiką. Anot kelių eismo specialistų, nors problema – sunkiai išsprendžiama, atsakingas vairuotojų elgesys gali palengvinti eismo dalyviams tenkančią dalią.

Eismas stovi populiariausiuose maršrutuose

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas  pastebi, kad Vilniuje pirmąsias rugsėjo savaites automobilių srautas gatvėse padidėja apie 30-50 proc. Prireikia nemažai laiko, kol patys vairuotojai prie to pripranta ir ima išvažiuoti į darbą anksčiau arba renkasi aplinkkelius, todėl pirmosiomis rugsėjo dienomis spūstys yra neišvengiama kasdienybė.

Rudens pradžioje Vilniuje didžiausi kamščiai kasmet matomi beveik tose pačiose vietose: Antakalnio g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų g., Kareivių g., Konstitucijos pr., Liepkalnio g., Olandų g., Ozo g., Savanorių pr., Pilaitės pr. bei T. Narbuto g. Lietuvos policijos departamento duomenimis, rugsėjo mėnesį spūsčių kiekis per dieną sostinėje padidėja 33 proc.

Statistika rodo ir tai, jog paprastai suintensyvėjęs eismas jaučiamas ir pagausėjusiais įvykiais keliuose – rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu jų fiksuojama 32 proc. daugiau negu vasaros metu. Būtent todėl rugsėjį vykdoma daugiau reidų, o pareigūnai budi prie bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

„Automobilių spūstys apsukina vairavimą – ilgas, varginantis laikas prie vairo mažina budrumą ir atsargumą, lėtina vairuotojo reakciją. Taip pat negalima pamiršti, jog į miestą sugrįžta būtent jauniausi ir mažiausią stažą turintys vairuotojai, kurie dėl paprasčiausios patirties stokos dažniau patenka į smulkius eismo įvykius“, – teigia R. Bieliauskas.

Visgi rugsėjo eismas tėra egzaminas prieš labiausiai spūstimis garsėjantį spalio mėnesį, kai dėl subjurusio oro į automobilius persėda rugsėjį juos retai naudoję vairuotojai, o dažnas lietus ir didelė drėgmė dar labiau apsunkina vairavimo sąlygas. Būtent todėl kovos su spūstimis pamokas pasikartoti verta jau dabar.

Spūstis įveiks tik automobilių sumažinimas

Visiškai atsikratyti spūsčių nepavyks – automobilių skaičius didmiesčių gatvėse pasibaigus vasarai šokteli kone pernakt. Kita vertus, šiandieninės sąlygos miestų gyventojams yra kaip niekad palankios automobilių spūsčių mažinimui.

 „Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykdomi darnaus judumo planai sudarė palankesnes sąlygas automobilį palikti už centro ribų ir kelionę tęsti viešuoju transportu. Be to, kuriami nauji dviračių takai, sujungiantys mikrorajonus su miesto centru, o pastaraisiais metais Vilniuje bei Kaune atsirado ir didelė elektrinių paspirtukų pasiūla. Populiarėja ir kaimynų iniciatyvos važiuoti vienu automobiliu. Galimybių palikti automobilį namuose šiandien itin daug“, – sako R. Bieliauskas.

Kelionėje kooperuodamiesi su kaimynais ar kolegomis vairuotojai centrą gali pasiekti naudodamiesi „4+“ juosta. O „Statyk ir važiuok“ aikštelėse automobilio parkavimas visą dieną kartu su galimybe neribotai naudotis viešuoju transportu kainuoja vos 2 eurus.

Gyventojai, kuriems tenka vykti intensyviausiai apgultomis miesto gatvėmis, spūstis stengiasi aplenkti keisdami važiavimo laikus, iš namų išvykdami anksčiau nei vasaros metu – didžiausios spūstys fiksuojamos nuo 7:30 val. iki 8:00 val. Visgi panašią strategiją renkasi tūkstančiai vairuotojų, tad spūsčių laikas ilgėja.

„Vieni naudoja programėles, gyvu laiku sekančias kamščius, kiti mieliau kliaujasi įpročiu, tačiau patyrę vairuotojai žino – kartais gerokai ilgesnis maršrutas į darbą ar namo iš tiesų yra greitesnis. Jei jau pakliuvote į spūstį, stenkitės jos neprailginti – vienas didesnių trukdžių yra vis kylanti pagunda į rankas paimti telefoną, nukreipianti žvilgsnį nuo kelio, kas, žinoma, yra ir labai pavojinga“, – aiškina R. Bieliauskas.

Miesto eismo organizavimo departamento Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis antrina – dalyvaujant eisme labai svarbu neužsiiminėti pašaliniais veiksmais, atidžiai stebėti eismo situaciją, šviesoforų signalus.

„Dažnai pastebime kaip pirmas automobilis pajuda po 1-2 sekundžių, antras po dar 2-3 s, o galutiniame rezultate per sankryžą pravažiuoja 15 automobilių, vietoj to, kad per tą patį laiką galėtų pravažiuoti 20 automobilių. Taip pat vairuotojams rekomenduojame nesiblaškyti ir iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą, nes papildomi rikiavimosi manevrai lėtina bendrą viso transporto srauto greitį“, – teigia R. Markovskis.

Kitas, bene pats didžiausias spūsčių kaltininkas yra sankryžų blokavimas – šiandien Vilniuje dauguma sankryžų dėl šios priežasties specialiai pažymėtos geltonomis juostomis, kurios griežtai draudžia degant žaliam šviesoforo signalui užstoti įvažiavimą į sankryžą. Tačiau panašių incidentų vis dar pasitaiko.

Kadangi retsykiais neišvengiamai nutinka ir eismo įvykiai, vairuotojams derėtų prisiminti, kad įvykį nufotografavus galima iš gatvės išsukti ir deklaracijas užpildyti atokesnėje vietoje, kur nebūtų sudaromas dar ilgesnis kamštis.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“