Šią savaitę Susisiekimo ministerija pristatė susisiekimo strategiją iki 2030 m. Miestams savo planus ministerija įvardija taip: „Pagal Darnaus judumo planą sieksime gerinti patogias jungtis mieste, kad iki 2030 m., lyginant su 2017 metais, miestiečių kelionės pėsčiomis paaugtų 2%, dviračiais paaugtų 7%, viešuoju transportu paaugtų 5%, automobiliais sumažėtų 14%“.

Ką reiškia šie skaičiai Lietuvos sostinei? Vilniaus savivaldybės duomenimis, 2016 m. vos 0,6% visų kelionių buvo atliekama dviračiu, todėl, jei siekiama šį skaičių padidinti 7 procentinėmis dalimis, bendra kelionių dviračiais dalis padidės iki 0,66%. Tai visai nereikšmingas, paklaidos dydžio pokytis, kuris jokios įtakos susisiekimo problemoms neturės. Jei kalbama apie bendrą kelionių dalies dviračiais padidinimą iki 7%, keliaujančių dviračiais skaičių reikėtų padidinti net 12 kartų.

Vilnius yra plačiai išsidėstęs miestas su kalvotų reljefu. Dviračių sezonas čia trunka iki 6 mėnesių: net jei šiltuoju metu dalis vairuotoju persės ant dviračių, žiemos mėnesiais naujomis dviračių trasomis pasinaudos vos keli entuziastai. Tai įrodė ir šiemetinė žiema. Navigacijos technologijų įmonės „TomTom“ duomenimis, būtent žiemą ir vėlyvą rudenį spūstys sostinėje – didžiausios. Vasara kamščiai mažesni dėl pasibaigusių mokslo metų ir gyventojų atostogų.

„TomTom“ miestų statistika rodo, kad iki karantino spūstys sostinėje, nepaisant sparčiai tiesiamų dviračių takų, augo po 2% kasmet. Praėjusiais metais Vilnius spūstimis prilygo 8,5 mln. gyventojų turinčiam Niujorkui. Pavyzdžiui, Ispanijos sostinėje Madride (3,2 mln. gyv.) spūstys yra trečdaliu mažesnės nei Vilniuje, nors dviračiais keliaujančių procentas toks pat – 0,6%. Madrido ir kitų Ispanijos didžiųjų miestų paslaptis – dviejų lygių sankryžos ir gerai išvystas metro tinklas.

Spūstimis gerokai lenkiame ir Amsterdamą, Helsinkį, Oslą, Kopenhagą. Visi šie miestai nuolat vysto metro tinklą. Metropoliteno spūsčių problemą išsprendė ir gerokai mažesni už Vilnių miestai: Lozana (138 tūkst.), Renas (218 tūkst.), Lilis (233 tūkst.), tuo tarpu „Susisiekimo paslaugų“ vadovei planai statyti metro, kaip ji pati teigė, atrodo kosminiai. Panašus ir visos dabartinės Vilniaus valdančiosios daugumos suvokimas.

Susisiekimo ministerija, kaip visos Lietuvos transporto politikos formuotoja, šiuo klausimu turėtų būti ryžtingesnė ir stengtis pakelti bendrą ambicijų lygi aukščiau vaikščiojimo pėsti ir važinėjimo dviračiais bei paspirtukais, kuriais taip nuoširdžiai rūpinasi.

Parengė Danielius Jauniškis

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”