Atėjus rudeniui yra geriausias metas žvalgytis kelionių žiemos aviacijos sezonui. Ypač daug galimybių atvers nauja Lietuvos oro uostų partnerė – oro bendrovė „flydubai“, kurios tiesioginiai skrydžiai nuo gruodžio 11 dienos sujungs Vilnių ir Dubajų. Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) esantis oro uostas yra vartai į Artimuosius Rytus, Afriką ir Pietryčių Aziją.
Patyrę keliautojai pastebi, kad iš Vilniaus per Dubajų bus patogu nuskristi į Katarą, Zanzibarą, Maldyvus, Šri Lanką ir net Nepalą. Planuojama, kad skrydžiai tarp Vilniaus ir Dubajaus vyks tris kartus per savaitę ir JAE bus sklandžiai suderinami su kitos oro bendrovės „Emirates“ tinklo jungiamaisiais skrydžiais.
Vilniuje leisis ir kils modernūs „flydubai“ naudojami orlaiviai „Boeing 737“, turintys tiek ekonominę klasę, tiek visus verslo klasės privalumus, kurie užtikrina aukščiausio lygio komfortą per šešių valandų trukmės skrydį.
Savo ruožtu LTOU komanda siūlo penkias idėjas, kur galima nuskristi iš Vilniaus su persėdimu Dubajuje.
Maldyvai – ne tik svajonių medaus mėnesiui
Kelionė į Maldyvus galėtų būti tarsi kompensacija už lietingą lietuvišką vasarą. Salos yra tarsi Indijos vandenyne išbarstyti perlai.
Kiekvienas iš perlų gali būti vis kitoks, savitas. Vienur iki išnaktų vyksta vakarėliai su šokiais po atviru dangumi. Kitur tvyro ramybė, jūros bangų, smėlio ir vėjo meditacija. Dar kitur plūsta mėgstantys nardyti – gelmėse žmonės išvysta spalvingas žuvis, koralus, vėžlius ir kitą gelmių grožį.
Ne veltui vietiniai juokauja, kad Maldyvuose vyksta penkių pojūčių terapija, o po kelių dienų pabunda ir šeštasis – „aš noriu čia pasilikti kuo ilgiau“. Basas pėdas glamonėja baltas smėlis, akys skęsta turkio spalvos vandenyne, oras – prisotintas drėgmės ir druskos. Kiekvienas saulėlydis – fantastiškas. O kai vakarais prie vilų ant vandens užsidega žibintai, turi įsižnybti, kad patikėtum, jog tai – ne pasaka.
Zanzibaras – tarsi istorijos vadovėlis džiunglėse
Zanzibare laiką galima praleisti taip pat romantiškai kaip Maldyvuose. Tačiau galima ir visai kitaip – pažįstant šios šalies ir visos Afrikos istoriją, genčių gyvenimą ir, be abejo, įspūdingus laukinius gyvūnus.
Kurortų paplūdimiuose netrūksta balto smėlio – tarsi vaikščiotum debesimis, tik daug šiltesniais. Indijos vandenyno pakrantė kvepia druska, o nuvažiavus į senąsias vietines gyvenvietes ir miestus – pakvimpa egzotinių prieskonių mišiniais su sodriomis vanilės, cinamono, kardamono natomis. Einant senų siaurų gatvių labirintais vienur kitur atsiveria vietiniai turgūs. Jie klega, šypsosi, užlieja įvairiais pasiūlymais, kurie tokie pat įvairūs, kaip ir šalies istorija, pilna arabų, persų, portugalų ir kitų kultūrų pėdsakų.
Kad visi nuotykiai ir patyrimai ramiai nusėstų galvoje, pasak vietinių, tereikia pasiimti į ranką kokoso riešutą ir įsitaisyti paplūdimyje ar prie baseino.
Į Šri Lanką vilioja ne tik arbata ir liūto legenda
Vandenynas yra svarbi Šri Lankos gyvenimo dalis. Tačiau sėskite į traukinį ir paplūdimių vaizdus pakeis žaliuojančios džiunglės ir arbatos plantacijos. Jos driekiasi kaip žali kilimai, tarp kurių vagonai juda taip lėtai, kad kelionė tampa meditacija. Per ekskursijas džiunglėse galima išvysti laukinių dramblių kaimenes, o mangrovių miškuose – paukščius, kurių spalvos tiesiog kerinčios. Apskritai, paukščiai yra Šri Lankos lobis – ryte pabundi nuo jų choro. Vakare ateina laikas cikadų muzikai.
Ryškių natų netrūksta ir vietos virtuvėje. Ryžių ir kario patiekalai kvepia kokosais, cinamonu ir čili pipirais, o paprastas gatvės užkandis „kottu roti“ tampa tikru skirtingų skonių koncertu. Pakrantės užkandinėse ir restoranuose laukia šviežia žuvis ir jūros gėrybės. Taip pat lengva suprasti, kodėl čia plūsta banglentininkai – tiesiog sėdint paplūdimyje matai laukinį įspūdingų bangų šėlsmą.
Tuo metu pasaulio paveldo tyrinėtojai į Šri Lanką atvyksta norėdami išvysti Sigiriją – „liūto uolą“. Tai – senovinio miesto-tvirtovės liekanos. Milžiniška, beveik 200 metrų aukščio, uola stūkso tiesiog džiunglių viduryje. Čia kadaise buvo valdovo rezidencija su rūmais, baseinais ir sodais. Anot legendų, įėjimą į miestą saugojo gigantiškas liūtas, suteikęs miestui vardą. Į uolos viršūnę veda siauri laiptai, tarp kurių atsiveria freskos – spalvingi daugiau nei tūkstančio metų senumo piešiniai, vaizduojantys paslaptingas moteris.
Kataras – prabanga ant karšto smėlio
Kiek daugiau negu valanda skrydžio ir iš Dubajaus galima atsidurti Dohoje, Katare. Dykumos smėlynuose išaugę futuristiniai stikliniai bokštai stebina savo modernumu ir naujausiomis technologijomis. Nesunku įsitinkinti, kad šalis investuoja ir auga. Tačiau kartu lengva pajusti ir senąsias tradicijas, atsidurti turguje, kur laikas tarsi sustojęs, o kvapai ir skoniai grąžina į senovės karavanų laikus. Ekskursijos po dykumą – dar viena nepamirštama autentiška Kataro patirtis.
Modernūs Kataro muziejai puikiai atskleidžia, ir kokį įspūdingą kelią šalis nuėjo, ir kaip ji brangina Islamo meną, kultūrą, tradicijas. O jeigu Šri Lanka stebina senovės žmonių sukurtais Sigirijos stebuklais, tai Kataras sužavi šių laikų pasiekimais, tokiais kaip „The Pearl“ dirbtinės salos, kurios iš tolo spinduliuoja prabanga.
Himalajai, Everestas, Katmandu
Vienas milijonas turistų. Maždaug tiek svečių kasmet aplanko Nepalo sostinę Katmandu, kurios gyventojų skaičius – tik šiek tiek didesnis. Daugumą turistų čia atvyksta dėl įspūdingųjų Himalajų. Kai kurie atvykėliai – su svajonėmis apie Everestą. Kai kurie – su polėkiu pažinti spalvingą šalies kultūrą ir aplankyti senąsias šventyklas, dvasiškai praturtėti.
Pažvelgus į miesto gatves, atrodo, kad Katmandu tvyro chaosas, tačiau toliau nuo sostinės – visiška ramybė. Kalnai čia ne tik nuolatinė pokalbių tema, bet ir savotiška būsena. Daugumai keliautojų tai atrodo natūralu, nes vos pakėlus akis virš miesto stogų, horizonte išnyra snieguotos viršūnės – lyg tylūs milžinai, primenantys, kad už Nepalo sostinės sienų prasideda kitas pasaulis.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Pranešimą paskelbė: Aušrinė Purytė, Fabula Rud Pedersen Group
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]