Vilniuje planuojama įrengti dar 11 susisiekimą su centro prieigomis gerinančių viešojo transporto eismo juostų. Tai – sostinės darnaus judumo mieste plano dalis: patogesnis ir greitesnis viešojo transporto eismas išskiriamas kaip vienas prioritetų. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 kilometrus, o įrengus visas numatytąsias papildomas atkarpas jų tinklas mieste viršys 42 kilometrus.
„Norime, kad kelionės Vilniuje taptų dar greitesnės ir patogesnės visiems eismo dalyviams, dėl to eismą organizuojame taip, kad pokyčiai lemtų visą teigiamų permainų grandinę. Ilgesnės A juostos padės viešajam transportui greičiau pasiekti kelionės tikslą, kartu – trumpinti didelės dalies vilniečių kelionės laiką. Tai leis miestiečiams drąsiau rinktis viešąjį transportą ar kombinuoti keletą skirtingų kelionės būdų, mažinti neigiamą transporto taršos poveikį aplinkai ir gyvenimo kokybei, tai yra – didinti eismo saugumą, gerinti miesto ekologinę būklę“, – sako sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.
Šešios iš suplanuotųjų viešojo transporto juostų bus įrengiamos ES lėšomis – jos mieste atsiras per 2021 metus. Likusios A juostos bus finansuojamos savivaldybės ir privačių investuotojų – jų įrengimas numatytas iki 2022 metų. Šiemet toliau tęsis A juostų projektavimo, projektinių pasiūlymų viešinimo ir statybos leidimų gavimo darbai. Visą A juostų įrengimo sostinėje žemėlapį galima rasti čia, pasirinkus meniu sluoksnį „Viešasis transportas“ https://maps.vilnius.lt/transportas
A juostų plėtra numatyta šiose gatvių atkarpose
Naujausi keleivių ir transporto srautų tyrimai rodo, kad centrinėje miesto dalyje viešuoju transportu pervežama kelis kartus daugiau keleivių, nei jų pravažiuoja asmeniniais automobiliais. Plečiant A juostų tinklą bus taikomi kompleksiniai sprendimai – juostų atsiras daugiau, planuojama stiprinti ir kontrolės mechanizmus. Be to, įvertinus eismo srautus, tam tikrose vietose šiuo metu esamos bendro transporto eismo juostos bus skiriamos viešajam transportui. Toks sprendimas preliminariai numatytas Kalvarijų, Šeimyniškių, V. Kudirkos gatvių atkarpose – tikslesni planai paaiškės pradėjus projektavimo darbus.
Kitose šalyse pritaikytų analogiškų sprendimų rezultatas yra ne tik sumažėję transporto taršos rodikliai, bet ir didesnis pėsčiųjų skaičius – centrinės miestų dalys dėl jų tampa gyvesnės, jaukesnės. Visa tai lemia ir teigiamus ekonominius rodiklius bei aktyvesnę darnaus judumo plėtrą mieste.
„Viešojo transporto eismo juostos įrengiamos vertinant daug rodiklių. Pirmiausia – keleivių srautus, kelionės trukmę ir viešojo transporto greitį, esamų A juostų tinklo nuoseklumą, realų viešojo transporto judėjimą, taip pat ir įtaką bendrai susisiekimo sistemai, jos pralaidumui. Mūsų tikslas yra ir toliau gerinti kokybinį kelionių viešuoju transportu lygį – mieste jau gausu naujų autobusų, troleibusų, atnaujinimas nesustos ir toliau. Kartu siekiame trumpinti ir kelionės trukmę, sudaryti kuo patogesnes sąlygas keleiviams judėti darniau“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Miesto centre kuriami nauji verslo centrai, statomi gyvenamieji namai, todėl trauka į centro prieigas ateityje tik augs. Esama gatvių struktūra nebus pajėgi patenkinti visų norinčiųjų čia atvykti automobiliu – jau dabar piko metu formuojasi spūstys ir vilniečiams tenka laiką leisti jose.
Eismo organizavimo specialistai atkreipia dėmesį, kad plėsti gatves miesto centrinėje dalyje nėra efektyvu. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, vien platinimas, nediegiant papildomų eismo organizavimo sprendimų nėra ilgalaikis, nes praplatintos gatvės netrukus vėl užsipildo automobiliais. Šiuo metu viename automobilyje sostinėje važiuoja vidutiniškai 1,4–1,6 žmogaus.
Prioritetas viešajam transportui Kalvarijų gatvėje
Kalvarijų gatvėje, kur viešajam transportui jau anksčiau skirta viena bendro transporto eismo juosta nuo P. Lukšio iki Žalgirio g., tokios atkarpos suplanuotos ir nuo Žalgirio g. iki Konstitucijos pr. Jos atsiras šiuose ruožuose: nuo Šeimyniškių g. iki Žalgirio g., nuo Žalgirio iki Konstitucijos pr., nuo Žalgirio g. iki Treinio g. Šių atkarpų projektavimo darbai turėtų būti baigti per 2020 m., o pats daugumos atkarpų įrengimas preliminariai planuojamas 2021 m.
Minėtų atkarpų eismo pakeitimų poveikis buvo analizuojamas atskirai, investiciniame projekte buvo vertinamos jų kombinacijos, taip pat – privačių investuotojų darbų planai, galimi sudėtingesni projektavimo iššūkiai.
Eismo srautų skaičiavimus ir analizes SĮ „Vilniaus planas“ bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atliko ne tik Kalvarijų, bet ir kitose gatvėse, kuriose nagrinėta A juostų atsiradimo galimybė. Kareivių g. jau įvyko ir vienos iš suplanuotų A juostų projektinių pasiūlymų viešinimas visuomenei bei pradėti vykdyti tolesni projektavimo darbai.
Apskaičiuota, kad Kalvarijų g. atkarpoje nuo Šeimyniškių iki Žalgirio g. piko metu viešuoju transportu vidutiniškai pervežami 1322 keleiviai per valandą, o automobiliu pravažiuoja apie 1179 keleiviai per valandą. Nors viešuoju transportu pervežamų keleivių skaičius yra didesnis, tačiau piko metu jo greitis šioje atkarpoje krenta daugiau nei 30 proc., o važiavimo laikas vidutiniškai pailgėja iki 40 proc. Dėl šių priežasčių sudėtinga užtikrinti punktualumą, kuris, miestiečių vertinimu, yra vienas svarbiausių rodiklių renkantis keliones viešuoju transportu. Skaičiuojama, kad A juostos įrengimas šioje atkarpoje per metus padėtų sutaupyti apie 967 darbo dienas keleivių laiko.
Kalvarijų g. atkarpa priešinga kryptimi – nuo Žalgirio iki Šeimyniškių g. – viešuoju transportu piko valandomis pervežama apie 1711, automobiliu – 1150 keleivių. Tačiau piko metu viešasis transportas važiuoja apie 60 proc. ilgiau nei įprastai, o greitis sumažėja apie 40 proc. Išvada – A juostos įrengimas padėtų keleiviams per metus sutaupyti apie 680 darbo dienų laiko.
Be to, analizuojant būsimos A juostos veiksmingumą Kalvarijų g., šalia Konstitucijos pr., suplanuota dar viena viešojo transporto stotelė tam, kad būtų pagerintos persėdimo galimybės ir centro prieigų pasiekiamumas. Numatoma ir Konstitucijos, Šeimyniškių, Kalvarijų g. sankryžos rekonstrukcija, kad atsiradus A juostoms būtų sklandžiai sureguliuotas visų srautų judėjimas.
Preliminariai planuojama, kad Kalvarijų g. A juostomis galės važiuoti taksi ir elektromobiliai – bus stebima, kaip pasiskirsto srautai ir kokią įtaką šio transporto judėjimas turi autobusams ir troleibusams. Stiprinant kontrolės mechanizmus, visame mieste planuojama palaipsniui atsisakyti tvarkos, leidžiančios A juostomis važiuoti 4+ automobiliams, nes jų kontrolės mechanizmas sudėtingas ir neefektyvus.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]