Didžiausia Baltijos šalyse privati geležinkelio paslaugų ir investicijų bendrovė Estijos „Skinest Rail“ Lietuvos valdžios institucijas informavo apie ketinimą kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl pažeistų bendrovės antrinės įmonės „VItras-S“ teisių gynimo. Skaičiuojama, kad dėl neteisėtų valstybės veiksmų „Vitras-S“ atžvilgiu „Skinest Rail“ patyrė 35 mln. eurų nuostolių. Tai jau antrasis „Skinest Rail“ AS pranešimas apie pasirengimą kreiptis į tarptautinį arbitražą – pernai Estijos įmonė pranešė apie ketinimą kreiptis į arbitražą dėl neteisėtų Lietuvos valdžios veiksmų kitos antrinės įmonės – „Skinest Baltija“ – atžvilgiu, dėl ko „Skinest Rail“ patyrė 27 mln. eurų nuostolių. Tokiu būdu, bendra „Skinest Rail“ AS nuostolių suma, kurią teks atlyginti Lietuvos valstybei, siekia 62 mln. eurų.

Pagal investicinių ginčų tarptautinę praktiką, pranešus apie ketinimą kreiptis į tarptautinį arbitražą, nustatomas vadinamasis „atvėsimo“ (cooling-off) laikotarpis, per kurį šalys gali taikiai susitarti. Toks susitarimas gali būti pasiektas, jei bus panaikinti Vyriausybės sprendimai, susiję su „Skinest“ grupės įmonių sudaromų sandorių paskelbimu neva neatitinkančių nacionalinio saugumo reikalavimų.

„Kartojasi „Skinest Baltija“ bendrovės situacija – valstybė pasirinktinai užkerta kelią konkursus laimėjusiai ir pigiausią pasiūlymą pateikusiai įmonei sudaryti sutartį, remiantis nelabai išradingais argumentais apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Pašalinus įmonę iš viešojo pirkimų konkursų, sandoriai sudaromi su kitomis, prastesnius pasiūlymus pateikusiomis, tačiau su aukščiausiais valstybės pareigūnais susijusiomis, įmonėmis. Kitais atvejais, kai valstybė neturi geresnio pasirinkimo, sandoriams sudaryti kliūčių nebelieka. Tai niekuo nepridengtas selektyvaus teisingumo ir diskriminacijos pavyzdys“, – komentavo „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.

„Vitras-S“ buvo pripažinta laimėtoja keliuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotose viešųjų pirkimų konkursuose. Tačiau po Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadų, kurias vėliau patvirtino ir Vyriausybė, įmonė buvo pašalinta iš viešųjų pirkimų konkursų.

Kita vertus, vien tik šiemet „Vitras-S“ sudarė sandorius su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Rengės ir Pažeimenės geležinkelio ruožų statybos. Rengės ruožo atstatymas yra Europos Komisijos privalomas įpareigojimas, nuo kurio tinkamo įgyvendinimo priklauso, ar nebus Lietuvos valstybė dar kartą Europos Komisijos nubausta už konkurencijos ribojimą. Tuo tarpu Pažeimenės ruožo statyba yra būtina 2020 m. NATO organizuojamoms didžiausioms Lietuvoje karinėms pratyboms „Defender 2020“.

Lietuvoje veikiančios bendrovės „Skinest Baltija“, „Vitras-S“, „Gretvita“ ir BRC priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje. „Skinest“ yra ir didžiausio Baltijos šalyse naudotų transporto priemonių pardavėjo BRC akcininkas. „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.

Pranešimą paskelbė: Aleksas Rozentalis, UAB „Publicum”