Skaudžių nelaimių Kaune – mažiausiai per 20 metų: eismo sąlygas toliau gerins rekordinės investicijos

1

Skaudžių nelaimių Kaune – mažiausiai per 20 metų: eismo sąlygas toliau gerins rekordinės investicijos

Saugumas miesto gatvėse neatsiejamas nuo patogaus susisiekimo. Per pastaruosius ketverius metus Kaune suremontuota apie 166 kilometrų esamų gatvių, įrengta beveik 50 km šaligatvių. Pastangos gerinti eismo sąlygas investuojant į susisiekimo infrastruktūrą – pasiteisina. Apie tai liudija iškalbinga statistika: pernai Kaune užfiksuota mažiausiai žuvusiųjų nuo pat 2001 metų.

Patogus susisiekimas – tarp prioritetų

Jau ne vienus metus gatvės Kaune tvarkomos kompleksiškai – pradedama nuo požeminių komunikacijų tinklų ir baigiama patogios infrastruktūros įrengimu pėstiesiems bei vairuotojams. Tuo pačiu  imamasi sprendimų eismo sąlygoms pagerinti.

„Tvarkingos gatvės ir patogus susisiekimas – vienas iš miesto prioritetų. Kasmet atnaujiname dešimtis intensyvaus eismo arterijų, sankryžų, atėjo eilė darbams ir atokesnėse miesto vietose. Dauguma pėsčiųjų perėjų Kaune turi kryptinį apšvietimą. Tai svarbu kiekvienam pėsčiajam ar vairuojančiam, o ypač – mažiesiems kauniečiams, kad saugiai pasiektų mokyklas.

Tai nėra tik trinkelės ir asfaltas – pirmiausia tai yra žmonių saugumas. Kauno policijos statistika rodo, kad pernai mieste avarijos nusinešė trijų žmonių gyvybes. Tai mažiausias skaičius per 20 metų. Kiekviena žūtis yra tragiška netektis, todėl keliame sau ambicingą tikslą – aukų skaičių Kauno gatvėse sumažinti iki nulio. Tikiu, kad prie to prisidės ir visi eismo dalyviai“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Trūksta atsargumo ir atidumo

Remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktais statistiniais duomenimis, praėjusiais metais mieste registruota per 400 įskaitinių eismo įvykių. Skaudžių nelaimių priežastys nesikeičia – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršytas saugus greitis, oro sąlygų nepaisymas ar saugos diržo nesegėjimas.

Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus, eismo dalyviams neretai pritrūksta paprasčiausio atsargumo.

„Žmonių atidumas yra kritiškai svarbus. Vien per pastaruosius kelerius metus keli pėstieji žuvo dėl beatodairiško skubėjimo kirsti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vienoje aikštelėje pėsčiąjį mirtinai kliudė atbuline eiga važiavęs vairuotojas. Dar viena pasikartojanti opi problema – viršytas greitis“, – skaudžių nelaimių priežastis vardijo M. Matusevičius.

Naujovės duoda rezultatus

Siekiant užtikrinti saugumą keliuose, Kaunas kaskart imasi naujų iniciatyvų ir net tampa pavyzdžiu Lietuvoje. Praėjusių metų spalį, remiantis didžiųjų pasaulio valstybių patirtimi, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje įrengta pirmoji šalyje įstrižinė pėsčiųjų perėja. Specialistų teigimu, tokio tipo perėjos yra saugiausios – pėsčiajam kertant gatvę raudonas šviesoforo signalas dega visoms transporto priemonėms.

Prie didesnio saugumo miesto keliuose prisideda ir vairuotojus ant važiuojamosios dalies apie artėjančias pėsčiųjų perėjas įspėjantis rombo formos horizontalusis ženklinimas. Ne kartą kritikuotas sprendimas davė apčiuopiamų rezultatų – per pastaruosius ketverius metus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus.

Be to, visos mieste naujai įrengiamos pėsčiųjų perėjos turi kryptinį apšvietimą, o tokių Kaune iš viso – jau 829.

Numatytas rekordinis biudžetas

Per pastaruosius ketverius metus Kaune iš viso suremontuota apie 166 km esamų gatvių ir įrengta beveik 50 km šaligatvių. Siekiant užtikrinti dar didesnį saugumą, vien per 2022 metus atnaujintos ir 9 sankryžos.

Šiemet susisiekimo infrastruktūrai atnaujinti skirtas rekordinis biudžetas – apie 32 mln. eurų. Iš jų apie 12 mln. sudarys Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos.

„Maždaug trečdaliu padidintas biudžetas tokiai infrastruktūrai leis ir toliau gerinti situaciją, sutvarkant dar daugiau objektų – nuo požeminių perėjų iki viadukų. Per šiuos metus rangovai planuoja baigti pagrindinių gatvių kapitalinį remontą Romainiuose, Palemone, pradės darbus ir Savanorių prospekto dalyje nuo Pramonės iki Taikos prospektų. Pabaigos link artėja ir Radvilėnų plento rekonstrukcija ties A. Mickevičiaus slėniu, šalia įrengiant naują taką pėstiesiems bei dviratininkams. Be to, Kaunas ruošiasi Kėdainių tilto statyboms bei viaduko įrengimui ties Ašigalio gatve ir Islandijos plentu“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pėstiesiems numatyta ir daugiau patogumų – Karaliaus Mindaugo prospekte jau pradėta tvarkyti požeminė perėja, kartais dar vadinama „ugniagesių tuneliu“. Čia numatyta ne tik atnaujinti konstrukcijas, bet ir nukasti dalį krantinės šlaito pylimo, paruošiant erdves kavinei ir nedideliam amfiteatrui su terasa bei vaizdinga Nemuno salos panorama.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

Transporto įmonė „Transmeksa“ įvykdė pokyčius vadovų lygmenyje

„Transimeksa“, viena didžiausių transporto įmonių Lietuvoje, įvykdė pokyčius įmonių grupės vadovų lygmenyje. Nuo rugsėjo 21 d., generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Simonas Vasilevičius, prieš tai „Transimeksoje“ užėmęs įmonių grupės Finansų direktoriaus pareigas. Alfredas Oras užėmė Verslo operacijų direktoriaus pareigas, o Nikolajus Roganovas tapo Strateginio vystymo direktoriumi. Buvęs generalinis direktorius Darius Vyšniauskas liko įmonių grupės valdybos […]


Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai – 12 mln. Eur: įkrovimo stotelių daugės miestuose, šalia pagrindinių kelių, stotyse, oro ir vandens uostuose

Susisiekimo ministerija skelbia itin lauktą viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimo pradžią. Pirmajam etapui skirta 12 mln. Eur parama. Planuojama, kad ši iniciatyva paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. […]


„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

„airBaltic“ pasamdė „STJ Advisors“ ir „Superia“ kaip IPO finansinius patarėjus

Vilnius. Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad paskyrė bendroves „STJ Advisors“ ir „Superia“ savo bendrais nepriklausomais finansiniais patarėjais planuojamam pirminiam viešam bendrovės akcijų platinimui (IPO). Finansų patarėjų vaidmuo – nepriklausomai peržiūrėti, konsultuoti ir prižiūrėti visą IPO procesą bei jo valdymą, taip pat vadovauti ir padėti visoms suinteresuotosioms šalims tam, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas […]


Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

Panevėžyje „PRO BRO Group“ atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą

„PRO BRO Group“ toliau tęsia plėtrą ir Panevėžyje atidarė antrąją tunelinę „Express“ plovyklą. Bendra investicijų į plovyklą suma siekia 4 mln. eurų. Tai jau 17-oji plovykla „PRO BRO“ tinkle Lietuvoje, o rugsėjo pradžioje atidaryta pirmoji plovykla Latvijoje. „Klaipėdos g. 162 B  adresu Panevėžyje atidaryta antroji tunelinė „Express“ plovykla, kurioje transporto priemonė bus pilnai nuplauta per […]


Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Startuoja naujas skrydžių skatinimo modelis: bus tęsiami tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų

Po sėkmingų Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų ir oro bendrovės derybų, Lietuvos oro uostai pasirašė investicijų sutartį su „LOT Polish Airlines“ oro bendrove, kuri vykdys reguliarius skrydžius tarp Vilniaus (VNO) ir Londono Sičio (LCY) oro uostų. Pasirašyta sutartis bus įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį, užtikrinsiantį skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Londono centrą, į […]


„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

„Eleport“ įgyvendins 13,8 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje įrengs 138 naujas įkrovimo stoteles. Europos Sąjungoje (ES) kuriamo tvaraus transporto tinklo infrastruktūros projektams iš viso bus skirta […]