Daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ nuosekliai modernizuoja veiklą, siekdama mažinti poveikį aplinkai ir didinti veiklos efektyvumą. Bendrovės padaliniai veikia 50 vietovių Lietuvoje, todėl tvarūs sprendimai transporto ir energetikos srityse daro reikšmingą poveikį visos šalies mastu.
„Kelių priežiūra – sudėtingas, technologijomis grįstas procesas, apimantis tūkstančius mechanizmų ir transporto priemonių, veikiančių skirtingomis klimato ir eismo sąlygomis. Siekiame, kad kiekvienas šio proceso etapas būtų kuo tvaresnis – nuo degalų pasirinkimo iki energijos šaltinių. Modernizuodami techniką ir pereidami prie alternatyvių sprendimų, mažiname ne tik emisijas, bet ir ilgalaikes sąnaudas, kurių nauda atsiperka visai valstybei“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Siekdama mažinti taršą, bendrovė modernizuoja techniką, diegia alternatyvius degalus bei plėtoja žaliosios energijos sprendimus. Be to, veikloje pradėti naudoti mažieji elektriniai barstytuvai, testuojamas elektrinis barstytuvas. Plėtojama Kelio būklės informacinė sistema (KBIS) ir diegiami autonominio išberiamos druskos kiekio ir pločio barstytuvai taip pat reikšmingai prisidės prie mažesnio druskos kiekio sunaudojimo ir mažesnių sąnaudų, o kartu ir emisijų, atliekant kelių priežiūros žiemą darbus.
Vienas iš reikšmingiausių žingsnių – HVO (hidrintų augalinių aliejų) degalų naudojimas. Šie degalai leidžia iki 90 proc. sumažinti anglies dioksido emisijas, lyginant su tradiciniu dyzelinu. 2025 metais HVO degalai pradėti naudoti dviejose bendrovės lokacijose, kitais metais apimtį planuojama padvigubinti, o ilgainiui visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
Kartu su alternatyvių degalų diegimu vykdomas ir technikos atnaujinimas – įsigyjant naujas transporto priemones ir techniką taikomi griežčiausi galiojantys emisijų standartai. Investicijos į technikos atnaujinimą keičia pusiausvyrą tarp senesnių EURO 3-5 ir naujausių EURO 6 emisijų barstytuvų ir sunkvežimių. Šiuo metu pasiekta pažanga, kai trečdalis viso savaeigės technikos parko yra mažataršiais vidaus degimo varikliais. Siekiama, kad per keturis artimiausius metus ne žemesnė kaip EURO 6 klasė sudarytų ne mažiau kaip tris ketvirtadalius viso transporto ir technikos parko ir tokiu būdu bus reikšmingai sumažintas bendrovės neigiamas poveikis aplinkai ir tokiais veiksmais prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.
Lengvųjų automobilių segmente bendrovė investuoja į įkraunamus hibridinius automobilius ir išbando elektromobilius, vertindama jų efektyvumą, nuvažiuojamą atstumą bei tinkamumą kelių priežiūros veiklai. Plečiamas bendrovės elektromobilių įkrovimo tinklas – įrengtos 72 įkrovimo stotelės visose veiklos lokacijose.
Taršos mažinimas apima ir mažosios mechanizacijos sritį – įsigyjama beveik išimtinai akumuliatorinė įranga – žoliapjovės, krūmapjovės, pjūklai bei kiti įrenginiai. Vidaus degimo varikliais varoma įranga paliekama tik išskirtiniais atvejais, kai akumuliatorinė alternatyva dar nėra technologiškai tinkama. Visi akumuliatoriniai įrankiai kraunami naudojant žaliąją energiją, todėl jų eksploatacija nesukelia papildomų emisijų.
Visa AB „Kelių priežiūra“ naudojama elektros energija yra iš 100 % atsinaujinančių energijos šaltinių. „Kelių priežiūra“ taip pat plečia saulės energijos gamybą – 2025 m. pabaigoje bendrovė eksploatuos 11 saulės elektrinių, kurių bendra galia sieks 560 kW ir kurios sugeneruos apie 500 000 kWh, padengiančias apie 13 % bendrovės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat papildomai planuojama įrengti tris naujas 10 kW galios saulės elektrines Alytuje, Varėnoje ir Kretingoje. Šie objektai aprūpins energija vietinius padalinius ir mažins elektros vartojimą iš tinklo.
Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai skatina ekovairavimo kultūrą tarp savo darbuotojų. Per 2025 m. pirmąjį pusmetį vien tik dėl ekovairavimo buvo sutaupyta kiek daugiau nei 10 tūkst. litrų degalų. Geriausius ekovairavimo rezultatus pasiekiantys darbuotojai papildomai skatinami.
Veiklos modernizacija grindžiama duomenimis ir analize. „Kelių priežiūroje“ nuosekliai atliekama išsami taršos ir klimato kaitos emisijų apskaita, o ateityje planuojama diegti dirbtinio intelekto sprendimus procesų efektyvinimui ir poveikio aplinkai mažinimui. Be to, stiprinamas bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, siekiant taikyti inovatyvius sprendimus žiediškumo srityje, pritaikytus kelių priežiūros sektoriui.
Visų šių priemonių visuma reikšmingai sumažins oro taršą kietosiomis dalėlėmis, azoto oksidais, aromatiniais angliavandeniliais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai apčiuopiamas indėlis į švaresnį orą Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams ir šalies klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, 2024 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 7,7 % (iki 39 814 tCO2 ekv.).
„Kelių priežiūra“, pasitelkdama pažangias technologijas, sprendimų paramos sistemas ir inovacijas prisideda prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir saugumo užtikrinimo. Tuo metu veiklos tobulinimo programos, bendradarbiavimas su mokslininkais bei kitais ekspertais taip pat bendrovei leidžia kurti tvarią ir efektyvią kelių infrastruktūrą šalyje.
Pranešimą paskelbė: Rimantas Zagrebajev, AB „Kelių priežiūra”
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]