Trys Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo komitetą, prašydamos artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti susidariusią situaciją dėl grėsmių Lietuvos ekonomikai strategiškai svarbiam transporto sektoriui.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame rašte Seimo komitetui rašo, kad Nacionalinio saugumo strategijoje yra įtvirtinta, jog Lietuva, siekdama užtikrinti ekonominį ir energetinį saugumą, vykdys nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą, aktyviai gins šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.

Vežėjų asociacijų rašte Seimo komitetui rašoma, kad Lietuvos kelių transporto sektorius nuo 2020 metų susidurs su didžiuliais iššūkiais ir realiomis grėsmėmis, kadangi vežėjų verslui kone tuo pat metu bus suduotas dvigubas smūgis.

„Pirmoji smūgiuoti pasirengusi Vyriausybė, ketinanti nuo 2020 metų sausio 1 dienos didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą“, – tvirtinama rašte Seimo Nacionalinio saugumo komitetui. Vežėjai yra paskaičiavę, kad dėl minėto Vyriausybės sprendimo padidėjusių verslo kaštų pirmosios neatlaikys mažos įmonės, eksploatuojančios iki 10 vilkikų parką. Dalis jų arba turės nutraukti veiklą, arba kelti verslą į palankesnės mokestinės aplinkos šalis, pavyzdžiui Lenkiją.

Antrojo smūgio laukiama iš Europos Parlamento, kuris greičiausiai jau 2020 metų pavasarį patvirtins vadinamąjį Mobilumo paketą. Jo neigiamas pasekmes pajus visos tarptautinio transporto operacijas vykdančios įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio. Jau 2017 metais konstatuota, kad šešios ES periferinės valstybės – Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Lietuva – patirs skaudžiausią Mobilumo paketo poveikį. Gdansko universiteto atliktoje studijoje, kurioje įvertintas Mobilumo paketo poveikis Lenkijai ir kitoms periferinėms ES valstybėms narėms, tyrėjai konstatavo, kad vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauks 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažės 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų apribos arba visiškai nutrauks vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo neteks apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.

„Šios niūrios prognozės reikšmingos Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Banko duomenimis, 2017 metais Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirbo apie 10 proc. visų užimtųjų ir buvo sukuriama 12,1 proc., o vien tik tarptautinis krovininis kelių transportas – daugiau kaip 6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – rašoma rašte Seimo komitetui.

Vežėjai rašte rašo, kad tokia situacija ne tik kad sustabdys transporto sektoriaus plėtrą, tačiau lems jo susitraukimą. Nepavykus suvaldyti aukščiau minėtų grėsmių, Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, todėl didžia dalimi praras turimą potencialą, nulemdamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, taip pat neigiamai paveiks kitus sektorius ir šalies investicinę aplinką. Galiausiai tai taps ne vien atskiro sektoriaus, bet visos mūsų valstybės problema.

Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija