2020 m. sausio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras, 2012–2016 m. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius primena aplinkybes, kuriomis buvo priimtas sprendimas atsisakyti žalių rodyklių.

2014 metais Kelių ir transporto tyrimo institutas atliko studiją, kuri įvertino šviesoforo lentelių su žalia rodykle poveikį eismo dalyvių elgsenai ir saugumui. Jos išvadose pažymimas tokių rodyklių naudojimo masiškumas, keliamas pavojus eismo dalyviams, taip pat pateikiamas siūlymas tokių rodyklių neįrenginėti, nes, koreguojant šviesoforų fazes ar įrengiant jų papildomas sekcijas, galima pasiekti geresnį rezultatą.

Tuomet Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų pasiūlymus, nusprendė atsisakyti tokio eismo organizavimo būdo šalies keliuose, kadangi tai dažnai sukelia konfliktines situacijas tarp eismo dalyvių, pavyzdžiui,  nepraleidžiami reguliuojama pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui einantys pėstieji ar papildomos sekcijos su žalia rodykle kryptimi judančios transporto priemonės. Nebuvo išvengta ir aukų. Be to, tokios rodyklės nėra naudojamos kitose Europos valstybėse (išskyrus pavienius atvejus, tam tikrose Vokietijos žemėse).

„Norėčiau akcentuoti, kad savivaldybėms buvo suteiktas 5 metų pereinamasis laikotarpis pasirengti žalių rodyklių atsisakymui. Per šį laiką savivaldybės turėjo atlikti reikalingus eismo organizavimo pertvarkymus (įrengti papildomas šviesoforų sekcijas, išplatinti gatves ir kt.). Jei kažkas nespėjo to padaryti arba atsirado abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo, Vyriausybė turėjo pasiūlyti atidėti arba koreguoti tokį sprendimą, – tvirtina Algirdas Butkevičius. – Priminsiu, kad 2014 metais tuo pačiu Vyriausybės nutarimu, siekiant mažinti avaringumą sankryžose su žalia rodykle, buvo priimtas Kelių eismo taisyklių pakeitimas, kad, jei į sankryžą įvažiuojama vadovaujantis žalia rodykle, privalu sustoti ir pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai saugu. Iki tol tokios nuostatos nebuvo. Būtų tikslinga atlikti naują ekspertinį vertinimą, ir jei jis parodytų, kad sankryžose su žaliomis rodyklėmis eismo saugumo situacija yra pagerėjusi ir patenkinama, rodykles žemo intensyvumo sankryžose būtų galima palikti.“

Parlamentaras ir plačiau įvertino eismo saugumo situaciją Lietuvoje: „Problema yra tai, kad pastaraisiais metais eismo saugumo klausimams nei Vyriausybė, nei Susisiekimo ministerija neskyrė deramo dėmesio, avaringumas ir žuvusiųjų skaičius išaugo, tad būtina išanalizuoti to priežastis, identifikuoti rizikingiausius faktorius ir su jais kovoti.“

2019 metais palyginus su 2018 metais Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius išaugo nuo 2926 iki 3289 (12,4 proc.), žuvusiųjų – nuo 173 iki 184 (6,4 proc.), o sužeistųjų – nuo 3391 iki 3906 (15,2 proc.).

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija