Seimo delegacija Augustave susipažino su Lenkijos patirtimi, tiesiant magistralinius kelius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus ir Mindaugas Skritulskas, Susisiekimo ministerijos kvietimu, spalio 18–19 viešėjo Augustave, Lenkijos Respublika. Parlamentarai kartu su Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais susipažino su Lenkijos patirtimi, tiesiant magistralinius kelius.

Pakeliui į Lenkiją, Lietuvos delegacija sustojo kelio Via Baltica statybos ruože, kur Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai pristatė šio kelio (II, III ir IV ruožai) atliktų darbų pažangą, statybų apimtis ir šio kelio ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio užbaigimo terminus (eismą numatoma paleisti 2024 metais, darbus užbaigti 2025 m. pradžioje, I ketvirtyje).

Augustave įvyko komiteto narių susitikimas su Lenkijos Infrastruktūros ministerijos ir Nacionalinių kelių ir greitkelių generalinio direktorato atstovais. Susitikimo metu kaimyninės valstybės specialistai susipažindino su Lenkijos kelių statybų ir priežiūros finansavimo modeliu, pristatė veiksnius, kurie iš esmės ir lėmė Lenkijos proveržį tiesiant ir remontuojant kelius.

Trimis pagrindiniais proveržio veiksniais Lenkijos atstovai įvardino:

1) Visuotinai taikomą principą „Projektuok ir statyk“: statybos darbai vykdomi greta projektavimo, o ne jam pasibaigus;

2) Supaprastintą turto paėmimo visuomenės poreikiams tvarką: privati žemė gali būti paimama vystant bet kokį infrastruktūros projektą, ne tik įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kaip kad yra Lietuvoje. Be to, paimamos žemės vertė nustatoma buvusio savininko naudai, savininkams taikomos premijos už greitesnį turto perleidimo procesą ir kt.

3) Finansavimą: keliams finansuoti yra įsteigtas specialus, atskirtas nuo valstybės biudžeto, fondas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius pažymėjo, kad šis fondas, įkurtas 2002 metais, visiškai save pateisino ir, iš esmės, ir yra Lenkijos sėkmės, tvarkant kelius, pagrindas. Fondas finansuojamas iš kelių mokesčio, pajamų, gautų už vinjetes ir dalies lėšų, gautų iš akcizų už degalus. Be to, fondas, turėdamas stiprią ir nepriklausomą finansavimo bazę, leidžia obligacijas, kurios yra net populiaresnės nei valstybės leidžiamos obligacijos. Todėl Lenkija gerokai lenkia Lietuvą investicijomis į kelių infrastruktūrą. Komiteto vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos investicijos, skirtos valstybinių kelių priežiūrai bei plėtrai ir kitoms kelių srities reikmėms 2023 m. sieks apie 364 mln., o Lenkijoje – apie 3,4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad, valstybinės reikšmės keliams santykinai skiriame maždaug 15 kartų mažesnį finansavimą negu mūsų pietų kaimynė.

Vizito pabaigoje, Seimo komiteto nariai susitiko su Seinų konsulinės atstovybės vadovu ir Punsko lietuvių bendruomenės atstovais.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija