Saugumo specialistai: plėšimų mažėja, nes nepaliekama ką vogti

Saugumo specialistai: plėšimų mažėja, nes nepaliekama ką vogti

Lietuva kino ekranuose pastaruoju metu susilaukia labai daug dėmesio – neblėsta garsiojo HBO serialo „Černobylis“ šlovė, anksčiau čia filmuoti BBC serialai, taip pat susilaukė didelio dėmesio, apie naujus planus paskelbė kitos didžiosios kompanijos. Ir jei šalies lokacijos atrodo labai kinematografiškos ir patrauklios užsienio kūrėjams, tai kriminalinio siužeto filmų kūrėjus tikros istorijos apie plėšimus veikiausiai užmigdytų.

Liko tik filmuose

Lyg niekur nieko lauki savo eilės banke ir net nepastebi, kaip į minią įsimaišo dėmesio į save nenorinti atkreipti grupelė žmonių. Komanda gultis ant žemės, atiduoti telefonus ir pinigus, gal net pasigirsta įspėjamasis šūvis į orą. Bet nėra ko bijoti, net ir tokioje situacijoje tarp banko tarnautojų atsiranda bent vienas, kuris geba pasiekti pavojaus mygtuką po stalu. O jei veiksmas vyksta degalinėje? Tuomet jos šeimininkas neabejotinai iš po prekystalio išsitrauktų ilgavamzdį šautuvą.

Kino filmų scenaristai maždaug taip vaizduoja klasikinę plėšimo sceną, kurios baigtį iš esmės lemia žmogaus – vietinio darbuotojo ar atsitiktinio lankytojo – sumanumas.

Didžiausio Lietuvoje degalinių tinklo „Circle K“ Saugos skyriaus vadovė Silva Jaruševičienė sako, kad tokie įvaizdžiai jau senokai prasilenkia su realybe, nes įdiegtos saugumo sistemos, mažėjantys grynųjų pinigų naudojimo, o kartu ir jų saugojimo paslaugų teikimo mastai lemia tai, kad prekybos ar paslaugų vietos apskritai tampa vis nepatrauklesnės plėšikams.

„Visi turbūt turime įsivaizdavimą, kaip atrodo apiplėšimas. Dažniausiai įvaizdį suformuoja kino filmai, tačiau ir čia viskas prasideda nuo to, kad konkrečioje vietoje pirmiausiai turi būti vertingo turto ar pinigų. Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo išleista daugiau kaip 3,2 mln. mokėjimo kortelių, vadinasi, dalis mūsų jų turime tikrai ne po vieną. Bankai laipsniškai atsisako grynųjų pinigų operacijų savo skyriuose, prekybininkai, taip pat ir mes kasose nekaupiame ir nesaugome grynųjų, o mažos vertės greito apyvartumo prekės nėra tas tikslas, dėl kurio būtų verta rizikuoti“, – sako S. Jaruševičienė.

Vienos didžiausių Lietuvoje saugos tarnybos, taip pat vykdančios ir  plėšimų prevencijos mokymus,  „G4S Lietuva“ duomenimis, apiplėšimas vidutiniškai trunka nuo 0,5 iki 2 minučių ir absoliučia dauguma atvejų būna planuotas iš anksto, o jį planuojantis žmogus, kad ir kaip stengtųsi maskuotis, paprastai išsiskiria savo drabužiais, judesiais ir net žvilgsniu.

„Natūralu, kad netikėtose situacijose patiriamas stresas, išsigąstama. Per profesionalių saugos specialistų rengiamus mokymus mokomės neimprovizuoti, vykdyti nurodymus, o užpuolikui pasišalinus – kviesti pagalbą. Tuo, kad kasos būtų apytuštės, šiais laikais pasirūpina ir grynųjų pinigų limitus nustato darbdavys“, – sako S. Jaruševičienė.

ANot jos, šiais laikais būtent techninis ir infrastruktūrinis saugumo potencialas padeda suvaldyti jaudulį ir žmogiškąjį faktorių. Pavyzdžiui, net pavojaus mygtukai yra mobilūs ir nešiojami kišenėje, todėl darbuotojui anaiptol nebūtina sėdėti ar stovėti prie darbastalio, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Be to, degalinių tinklo darbuotojai yra apmokomi ir profesionalų ruošiami įvairioms galimoms situacijoms.

Daugiau šansų, kad plėš ne verslą, o namą

JAV Šiaurės Karolinos universitetas Šarlotėje 2013 metais atliko tuomet beprecedentį tyrimą, kurio metu kalbėjosi su 400 nuteistųjų apie jų motyvus laužtis ir plėšti. Paaiškėjo, kad net pusė jų linkę nusižiūrėti privačius namus, o verslo objektai atsiduria antroje vietoje – juos renkasi apie 31 proc. grobikų.

Pasak S. Jaruševičienės, modernios stebėjimo ir apsaugos sistemos verslą plėšikams taip pat padaro kur kas mažiau patraukliu taikiniu, nes jų fiksuojamas vaizdas šiais laikais yra tikrai aukštos kokybės. Nepertraukiamas filmavimas padeda ir policijai aiškinantis įvykių, net ir visai nesusijusių su tiesiogine veikla, aplinkybes.

„Būna, kad vairuotojai netoli mūsų nesuvaldo transporto priemonių ar įvyksta ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių. 24 valandas per parą vykstantis filmavimas aukštos raiškos vaizdo kameromis tokiais atvejais labai pasitarnauja. Seniai praėjo „muilino“ vaizdo laikai, dabar vaizdo įraše pamatyti žmogaus bruožus ar transporto priemonių numerius yra tikrai paprasta“, – sako S. Jaruševičienė.

Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]


Planuojate pirkti elektrinį automobilį? Štai ką turite žinoti apie jo įkrovimą namuose

Planuojate pirkti elektrinį automobilį? Štai ką turite žinoti apie jo įkrovimą namuose

Komentaro autorius: Aurimas Tamašauskas, BMW atstovės Lietuvoje „Krasta Auto“ vadovas Pasauliui bandant prisitaikyti prie klimato pokyčių, elektrinių automobilių paklausa didėja sulig kiekvienais metais. Remiantis duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje praėjusių metų spalio pabaigoje keliuose buvo skaičiuojama beveik 1 mln. elektrinių automobilių. Nors Lietuvos statistika šiandien yra gerokai kuklesnė, tačiau tokių automobilių paklausa taip pat sparčiai auga. […]


Transporto sektoriaus apžvalga: 2023 m. sparčiai augo krovinių vežimas keliais, vežta daugiau keleivių

Transporto sektoriaus apžvalga: 2023 m. sparčiai augo krovinių vežimas keliais, vežta daugiau keleivių

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių. „Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus […]


Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Pabandom iš naujo – Seimas vėl turės spręsti, ar liberalizuoti techninės apžiūros rinką“

Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Pabandom iš naujo – Seimas vėl turės spręsti, ar liberalizuoti techninės apžiūros rinką“

2024 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo pavasario sesijoje registruotas įstatymų paketas, kuriuo naikinami automobilių techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir paplitimo šalyje ribojimai. Iš Transporto veiklos pagrindų įstatymo siūloma išbraukti apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje nuostatas. Šį ribojimą […]


5 naudingi patarimai: kaip paruošti automobilį šiltajam sezonui?

5 naudingi patarimai: kaip paruošti automobilį šiltajam sezonui?

Žiema automobilių vairuotojams atneša nemažai iššūkių, todėl jai pasibaigus itin svarbu nuodugniai įvertinti savo automobilio būklę ir paruošti jį artėjantiems šiltesniems orams. Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti automobiliu po žiemos ir užtikrinti, kad šiltuoju metų laiku jis veiktų be priekaištų. Dažniau plaunamas automobilis rūdija lėčiau Nors automobilį patariama plauti […]


Gatvėse nuovažos galės būti dažnesnės

Gatvėse nuovažos galės būti dažnesnės

Nuo šiol kai kuriais atvejais B kategorijų gatvėse išvažiavimai ir įvažiavimai dešiniaisiais posūkiais galės būti įrengiami ne kas 150 metrų, kai buvo numatyta iki šiol, o kas 100 metrų. Tai įteisinta statybų techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pataisose. STR numatyta, kad jeigu B kategorijų gatvėse nėra galimybių išlaikyti 150 metrų […]