Pavojais eismo saugumui žiemą grasina ne tik kelius, bet ir automobilius padengiantys sniego bei ledo sluoksniai. Visgi specialistai pastebi – neretai savo transporto priemonės nuvalymui vairuotojai nesiruošia skirti vos keleto minučių, kurios leistų išvengti rizikos kelyje. Nepašalinus sniego ir ledo sluoksnių nuo automobilio, kyla tiek avarijų pavojus, tiek grėsmės asmeniniam, kitų eismo dalyvių bei pėsčiųjų saugumui. Be to, specialistų teigimu, nenuvalyta transporto priemonė gali sulaukti ir policijos dėmesio.  

Tragiškos aplaidumo pasekmės 

Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, tinkamas automobilių paruošimas žiemos kelionėms – kiekvieno vairuotojo atsakomybė. Didžioji dalis vairuotojų pratę kruopščiai nuvalyti ant automobilio langų pernakt susikaupusį sniego sluoksnį, tačiau, anot R. Pociaus, pavojai tyko ne tik čia.

„Iškritus sniegui privalu pasirūpinti visos transporto priemonės, ne tik priekinių automobilio langų, nuvalymu. Paliktas sniegas ant kapoto gali užpūsti priekinį stiklą, ant jo nučiuožti ir nuo stogo stabdant, byrėti iš paskos važiuojantiems vairuotojams, taip blogindamas pastarųjų matomumą, blaškydamas dėmesį. Be to, nuvalyti būtina ir apsnigtus ar apledėjusius šoninius langus, veidrodėlius. Eismui tinkamai neparuošus automobilio, nepastebėti galima ne tik kitų transporto priemonių, bet ir į kelią išėjusio pėsčiojo“, – perspėja R. Pocius.

Draudiko atstovas tikina – žiemą pavojingas tiek sniegas, tiek ir transporto priemones padengiantis ledas. Jis gali atitrūkti nuo nenuvalyto automobilio stogo ir apgadinti iš paskos važiuojančiojo vairuotojo priekinį stiklą, jį įskelti, pažeisti kapotą, sudaužyti žibintus.

„Pasitaiko atvejų, kai dėl tokio ledo smūgio prarandama transporto priemonės kontrolė, įvyksta avarijos ir stipriai nukenčia eismo dalyviai, ypač važiuojant dideliu greičiu, autostradose. Todėl labai svarbu itin snieguotomis dienomis laikytis saugaus atstumo nuo vilkikų, ant kurių ir sniego daugiau, ir apledėjimas didesnis“, – teigia R. Pocius. 

Beje, specialistas priduria, kad sniego bei druskos mišinys važiuojant prasčiau nuvalytais keliais gali susikaupti ir po automobiliu. Siekiant išvengti nuostolių pačiam automobiliui, baigus kelionę patartina šią masę išvalyti iš po posparnių ir slenksčių. Draudikų atstovo teigimu, sniegui užšalus ir šį užkliudžius, gali būti įlenkiamas automobilio kėbulas ar pažeidžiami dažai.

Tektų pabendrauti su pareigūnais 

Kalbėdamas apie sniego ir ledo pašalinimą nuo automobilio, pašnekovas pabrėžia – pasirūpinti būtina ne tik transporto priemonės kapotu, stogu, langais, veidrodėliais. Anot R. Pociaus, privalu nuvalyti ir žibintus bei posūkių signalus.

„Priešingu atveju, toks automobilis, atsidūręs eisme, tampa mįsle kitiems jo dalyviams. Galbūt pats vairuotojas pro nuvalytą stiklo plyšį ir mato, kur judėti, tačiau jo manevrai gali būti neaiškūs. Todėl apsnigti posūkių ar stabdžių signalai neretai tampa smulkių įvykių mieste priežastimi: daugiabučių kiemuose, sankryžose, prekybos centrų aikštelėse. Užtenka ir nedidelio greičio, kad neatsakingas vairuotojų elgesys baigtųsi nemalonumais“, – pastebi R. Pocius.

Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra punkto, nurodančio būtinybę tinkamai nuvalyti sniegą ar ledą nuo transporto priemonės. Draudikų atstovo teigimu, šio įpročio ugdymui būtinas pačių vairuotojų sąmoningumas ir asmeninės atsakomybės suvokimas.

„Nors tiesioginio nurodymo nusivalyti transporto priemones nėra, tačiau tai dar nereiškia, kad vairuotojai nėra įpareigoti tinkamai paruošti automobilius kelionėms. Taisyklėse įvardyti kiti reikalavimai – pasirūpinti savo transporto priemone, nesukeliant pavojaus sau ir aplinkiniams. KET aiškiai nurodo, kad draudžiama tęsti kelionę, jei yra kliūčių saugiai dalyvauti eisme, kol tie nesklandumai nėra pašalinti. Būtent sniegas bei ledas ant automobilio ir yra šie trukdžiai. Taigi, policijos pareigūnai, pastebėję nenuvalytą transporto priemonę, turi teisinį pagrindą pastarosios vairuotoją sustabdyti ir jį sudrausminti“, – sako R. Pocius.

Svetimos atsakomybės stoka – išvengiama

Draudimo specialistas taip pat atkreipia dėmesį, jog žiemą būtina pasirūpinti neužšąlančiu automobilio langų plovimo skysčiu. Jis užtikrins gerą matomumą keliuose. Be to, R. Pocius turi ir praktišką rekomendaciją – iki planuojamo staigaus temperatūros kryčio po valytuvais padėti medžio ar plastiko gabalėlį.

„Taip pastarųjų gumos neprišals prie priekinio stiklo, o nuvalyti sniegą bei ledą bus paprasčiau. Taip pat  nereikėtų užvedus variklį maksimaliai atsukti šildymą ir oro srauto nukreipti į priekinį stiklą, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo gali trūkti stiklas. Salono šildymas turi vykti palaipsniui, o sniegą ir apledėjimą patariama valyti gremžtuku“, – pataria R. Pocius.

Savo ruožtu atsižvelgdamas į faktą, jog savo automobilių nenuvalyti gali kiti vairuotojai, draudimo specialistas akcentuoja, jog svetimos atsakomybės stokos išvengti galima. Tam žiemą jis pataria vadovautis esminėmis saugumo taisyklėmis.

„Žiemą kelyje išties verta palaikyti didesnį atstumą nuo kitų eismo dalyvių. Vairuojant šaltuoju metų laiku patartina nuo priekyje važiuojančio automobilio išlaikyti 8 sekundžių atstumą. Tuomet vairuotojai gali būti tikri, kad net ir nukritęs sniegas ar ledas nuo svetimo nenuvalyto automobilio jiems nepridarys žalos“, – įsitikinęs R. Pocius.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Virginija Sližauskaitė, UAB „INK agency“