Prasidėjus mokslo metams eismas miestų gatvėse tradiciškai tapo intensyvesnis, prie jo prisijungė ir mažiau patyrę bei dar gerai su eismo ypatybėmis nesusipažinę vairuotojai. Draudikai ragina ypatingą dėmesį skirti savo elgesiui pamačius eismo įvykį ir dėl smalsumo ar noro pagelbėti nesukelti dar daugiau problemų.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog ir taip užsikemšančiose miestų gatvėse, kuriomis piko metu vos judama ar tik stovima, neapdairus elgesys įvykus eismo įvykiui gali tik dar labiau apsunkinti situaciją.
„Tai, kad žmonės paprastai negali atitraukti akių nuo kitų nelaimių ir tragedijų – mokslininkų tiriamas paradoksas. Net nereikia kalbėti apie tokius kraštutinio elgesio pavyzdžius, kai norima įvykį nufotografuoti, nufilmuoti ar jo fone pasidaryti asmenukę. Pakanka prikaustyti žvilgsnį bei maksimaliai sulėtinti riedėjimą, kad dėl to ne tik dar labiau kristų gatvės pralaidumas, bet ir pats vairuotojas, nežiūrėdamas į kelią, sukeltų avarinę situaciją ir nukentėtų pats ar sužalotų kitus. Ne kartą esame fiksavę situacijas, kuomet susiduria dvi ar trys grupelės automobilių. Susiduriama netoliese, besižvalgant ir pamirštant stebėti kelią“, – sako jis.
Saugumas pirmiausia
Kelių eismo taisyklėse numatoma, kaip įvykus eismo įvykiui turėtų elgtis jo dalyviai, tačiau nekalbama apie tuos žmones, kurie važiavo ar ėjo pro šalį. Dažnai atsiranda žmonių, kurie sustoja ir bando kaip nors pagelbėti ar tiesiog stebi situaciją.
„Svarbiausia taisyklė – elkitės rūpestingai ir išlikite saugūs patys. Jei esate pėsčiasis, neskubėkite į važiuojamąją kelio dalį, likite ant šaligatvio. Vairuotojas turėtų ne perkreipęs galvą bandyti įžiūrėti, kas įvyko, o apvažiuoti eismo įvykį ir saugiai priparkavęs automobilį, pats grįžti bei įvertinti avarijos vietą. Bet kuriuo atveju, jei matote, kad eismo įvykis yra techninis, vairuotojai sveiki, pagalbos neprašo – jie susitvarkys patys. Tačiau jei eismo įvykis didelis, galimai yra sužeistųjų, aukų, partrenktas pėsčiasis, vertėtų kviesti pagalbą. Vis dėlto, bandant pagelbėti avarijos dalyviams reikėtų dar labiau neapsunkinti eismo bei patiems netapti kliūtimi kitiems jo dalyviams“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis. Anot eksperto, liūdina tai, kad didelė dalis praeivių tik smalsumo vedini skuba į įvykio vietą.
Nuotraukos – galima ar ne?
Prieš porą metų įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) gerokai atvėsino įkarštį fiksuoti ir skelbti nuotraukas bei vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti svetimi žmonės, automobilių numeriai. Įvykus eismo įvykiui pirminių jo aplinkybių užfiksavimas gali labai padėti, bet visgi svarbiau šiuo atveju neperžengti privatumo ribos.
„Paskambinus bendruoju pagalbos numeriu ir suteikus jo darbuotojams savo kontaktus, gali būti, kad vėliau būsite paprašytas pasidalinti įrodymais, jei tokių turite. Todėl jei nufotografavote, nufilmavote eismo įvykio vietą ar ji buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi, su oficialiomis tarnybomis jų paprašytas turite pasidalinti medžiaga. Tačiau susilaikykite nuo jos viešinimo savo iniciatyva“, – pataria ekspertas.
„Paslauga“ visam miestui
Vien Vilniuje per pastarąsias 30 dienų dešimtyje labiausiai užsikimšusių sankryžų transporto kamščių trukmė gerokai viršijo 23 tūkst. valandų, todėl galima tik įsivaizduoti, kokią kitų vairuotojų reakciją gali sukelti gerokai lėtesnis nei reikia nelaimės vietos apvažiavimas ar stabčiojimas siekiant patenkinti savo smalsumą.
„Didžiuosiuose miestuose nelaimė vienoje vietoje dažnai sukelia domino efektą visai kitoje, kartais net viename žiede tuo pačiu metu galime išvysti tris skirtingus eismo įvykius, todėl norėdami rečiau ir trumpiau strigti spūstyse ir patys nelėtinkite kitų. Reikia pripažinti, kad įvykus nelaimei mums dažnai trūksta žinių bei gebėjimų realiai pagelbėti kitiems, ypač jei buvo patirtos traumos, sužalojimai. Realistiškai vertinkime savo jėgas ir tai, kad geriausia pagalba yra naudojant laisvų rankų įrangą surinkti bendrąjį pagalbos numerį ir įsitikinti, kad apie įvykį, jei tai nėra tik techninis ar kitoks smulkus incidentas, specialiosios tarnybos jau žino“, – sako A. Žiukelis.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]