„Rail Baltica“: tęsiamas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimas

Trijų Baltijos šalių ekspertų grupė, sudaryta iš ,,Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrą savo šalių teritorijoje valdysiančių AB „LTG Infra“, SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir OU „Rail Baltic Estonia“ atstovų, parengė siūlymus, kaip galėtų būti skirstomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai norint naudotis šiuo metu tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija.

Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas yra viena esminių infrastruktūros valdytojo funkcijų bei viena iš kertinių veiklos sričių. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo esmė – suteikti suinteresuotiems pareiškėjams galimybę planuoti traukinių maršrutus geležinkelio linijoje ir juos naudoti tam tikru laikotarpiu. Ekspertų grupė pasiūlė skiriant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ,,Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūroje vadovautis Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų asociacijos (angl. RailNetEurope) formuojama geležinkelių pajėgumų skyrimo praktika geležinkelių transporto koridoriuose. Dėl ekspertų grupės parengtų siūlymų toliau numatoma vykdyti konsultacijų ir derinimo procedūras su atsakingomis institucijomis.

„Rail Baltica“ projektas suteikia galimybę Baltijos šalims ieškoti naujų bendradarbiavimo priemonių geležinkelių sektoriuje. Turime siekti, kad geležinkelių transportas būtų patraukli ir konkurencinga transporto rūšis, leisianti tiek pritraukti naujus, tiek perkelti esamus srautus į geležinkelius, ir tokiu būdu prisidėti prie Europos Sąjungos ir Baltijos šalių įgyvendinamos žaliojo kurso politikos“, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

2020-aisiais buvo sukurtas specialus „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrą valdysiančių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo formatas bei pradėti parengiamieji darbai, skirti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdymo modeliui sukurti bei pasiruošti šios infrastruktūros eksploatavimui. Šiuo tikslu ekspertų grupė vysto priemones, kurios galėtų būti įgyvendintos visose trijose Baltijos šalyse siekiant užtikrinti atvirą bei patogią prieigą prie „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros suinteresuotiems rinkos dalyviams.

„Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis kuriamas remiantis jau anksčiau parengtu veiksmų planu. Jame išskirta dvylika su šios infrastruktūros panaudojimu ir eksploatavimu susijusių veiklos sričių, tokių kaip apmokestinimas ir geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, „vieno langelio“ principo taikymas, geležinkelių eismo sauga ir kitos.

Siekiant, kad traukinių eismas „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūroje galėtų būti pradėtas iš karto po projekto užbaigimo, infrastruktūros valdymo modelio kūrimas bei pasiruošimas infrastruktūros eksploatavimui yra vykdomi paraleliai. Plačiau susipažinti su vertinamomis veiklos sritimis ir svarstomomis priemonėmis galima ekspertų grupės parengtoje metinėje veiklos ataskaitoje.  

Bendradarbiavimo principai dėl naujai statomos geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimo įtvirtinti ir memorandume, kurį šių metų sausį pasirašė „LTG Infra“, „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“ atstovai.

„Rail Baltica“ yra didžiausias Baltijos šalyse geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. 

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency