Susisiekimo ministerijos kvietimu „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovai penktadienį nuotoliniu būdu aptarė projekto pažangą ir planus Kaune. Su Kauno miesto ir rajono vicemerais, Seimo nariais diskutuota, kokią naudą „Rail Baltica“ teiks regiono gyventojams ir verslui, savivaldybės pakviestos aktyviai išsakyti savo lūkesčius bei rūpimus klausimus dėl tolesnių projekto sprendinių.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva sparčiai juda į priekį strateginę reikšmę turinčio „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo srityje. Jau turime europinę geležinkelio vėžę, jungiančią Lenkiją su Kaunu, Kauno intermodalinis terminalas sujungtas su Europos geležinkelių sistema. Kartu su oro uostu ir šalia jo esančia laisvąja ekonomine zona „Rail Baltica“ šalies pramonei ir gyventojams atveria naujų krovinių vežimo, aplinkos kokybės ir ekologiško transporto vystymosi galimybių, o Kaunas ir jo regionas gali tapti daugiarūšio transporto centru“, – susitikime kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak „LTG Infra“ „Rail Balticos“ koordinavimo departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, planuojama, kad į Kauno intermodalinį terminalą prekiniai traukiniai pradės važiuoti 2021 m. antrąjį ketvirtį. Šiuo metu vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui Kauno geležinkelio mazge.
„Įgyvendinus projektą, Lietuva integruosis į Europos geležinkelių transporto rinką, tai didžiausia projekto nauda. Didelis laimėjimas, kad šiandien visos Baltijos šalys jau yra aktyviame projekto įgyvendinimo etape. Esu įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ bus svarbus ne tik Kauno, bet ir kitų su projektu susijusių regionų ekonomikos plėtros bei keliavimo įpročių pokyčių katalizatorius“, – apžvelgdamas projekto pranašumus Lietuvos ir Kauno regiono kontekste pažymėjo A. Jackus.
Išankstiniais skaičiavimais, nuo 2030 iki 2040 metų kasmet „Rail Baltica“ maršrutais per Kauną keliaus virš 4,5 mln. keleivių.
Diskusijos metu susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad „Rail Balticos“ naudą pajus tiek regionų gyventojai, tiek ir verslas. Nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagaliau galėsime keliauti po Europą geležinkeliu, tarp Kauno ir Vilniaus susisiekimas pagreitės beveik dvigubai. Kalbant apie ekonominę naudą, bendra Kauno laisvosios ekonominės zonos projektų investicijų vertė siekia apie 650 mln. eurų, 70 proc. šios vertės – tiesioginės užsienio investicijos.
Diskutuojant su Kauno miesto ir rajono vicemerais pažymėta, kad būtina tęsti diskusijas ir suderinti tolesnius darbus, atsižvelgiant į savivaldybių ir jose gyvenančių žmonių poreikius.
Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, siekiama Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą ketinama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.
Balandžio–gegužės mėnesiais taip pat planuojami nuotoliniai susitikimai su Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus regiono savivaldybėmis.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sukaupta patirtis, kai elektriniai bendrovės DFDS sunkvežimiai sėkmingai perveža krovinius, paskatino Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo įmonę plėsti el. transporto parką. DFDS sudarė lizingo sutartį su „Volvo Trucks“ dėl papildomų 100 elektrinių sunkvežimių įsigijimo. Vilkikai bus pristatyti 2024 ir 2025 metais. Bendrovės duomenimis, šis žingsnis svarbus įgyvendinant ilgalaikį tikslą […]
Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, užtikrinant geriausią vairavimo patirtį ir sutaupant kaštus. Kiekvienais metais šylant orams vairuotojai pasiruošę keisti žiemines padangas į vasarines. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles žiemines padangas pasikeisti į vasarines rekomenduojama nuo balandžio 1 d., o jeigu žieminės padangos […]
Remiantis automobilių prekybos bendrovės „Moller Auto“ veiklos rezultatais Baltijos šalyse, 2023 metais labiausiai augo elektromobilių segmentas – pernai, palyginti su 2022 metais, elektromobilių pardavimai išaugo 63 proc. Naudotų automobilių parduota 26 proc. daugiau, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios ir išliko 2022 m. lygyje. „Moller Auto“ servisų apyvarta Lietuvoje per metus išaugo 12,8 proc. […]
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins kelio provėžų susidarymą bei atitiks žaliojo kurso reikalavimus. Kaip nurodo „Via Lietuva“, atnaujinta asfalto dangos tvarka jau įsigaliojo ir yra taikoma visiems […]
Daugiausiai naudotų automobilių Europoje eksportuoja Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija. Nors nemažai lietuvių vairuotojų įsitikinę, kad iš užsienio įvežti automobiliai yra geresnės būklės už važinėjančius Lietuvoje, transporto priemonių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog dalis jų turi gali turėti nuslėptų defektų ir suklastotą ridą. Dalis importuotų automobilių – su suklastota rida ir […]
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]