Lietuvos Lenkijos prekybos rūmai organizavo nuotolinę diskusiją su projekto „RAIL BALTIC“ vadovybe. Dalyvių pranešimuose pabrėžta šio ambicingo projekto svarba Baltijos šalims ir Lenkijai.

Aplinkai draugiška ir greita jungtis su Europa – turi didžiulę reikšmę net tik mūsų regionui, bet tuo pačiu ir visai Europai. Sudėtingas projektas pradėtas vykdyti prieš 30 metų. Diskusija su šio projekto vėliavnešiais, apie iššūkius, šios dienos eigą ir realizavimo perspektyvas.  

Diskusijos dalyviai:

• viceministras Gytis Mažeika, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija,
• Agnis Driksna, „RB Rail“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas,
• Tõnu Grünberg, „Rail Baltic Estonia“ generalinis direktorius,
• Arenijus Jackus, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, RAIL BALTICA koordinavimo departamento direktorius,
• Marekas Kubera, Investicijų realizavimo centro, PKP Polskie Linie Kolejowe S.A. direktoriaus pavaduotojas,
• ir diskusijos moderatorius Robert Juodka, advokatų kontoros „PRIMUS DERLING“ vadovaujantis partneris Lietuvoje, Lietuvos Lenkijos prekybos rūmų Valdybos pirmininkas.

Viceministras Gytis Mažeika paaiškino galimą darbų finansavimo riziką, kuri visada egzistuoja realizuojant tokio masto projektus, nors užtikrino, kad RAIL BALTICA yra vienas svarbiausių ir perspektyviausių ES projektų ir tikėtina, kad finansavimas iš Europos nestrigs. RAIL BALTICA svarbą liudija ir tai, kad beveik pusė europinių infrastruktūrai skirtų lėšų gaus būtent RAIL BALTICA. Agnis Driksna „RB Rail AS“ Valdybos pirmininkas papildė, kad finansavimui gauti, projektą reikia vykdyti nuosekliai, o ne laukti kol bus pinigų – tai yra būtina sąlyga norint gauti paramą. A. Driksna: „Europinių projektų vėlavimo vidurkis yra apie 11 metų, o potencialus RAIL BALTICA projekto vėlavimas šiuo metu yra minimalus“. A. Driksna taip pat pristatė RAIL BALTICA vykdymo pažangą ir tolimesnius žingsnius, tokius kaip trūkstamos grandies sujungimas Europos geležinkelių tinkle ir projekto partnerių atsakomybės sritis. „RB Rail“ yra atsakinga už bendruosius standartus; posistemių projektavimą ir statybą (CCS ir ENE); žaliavas ir pagrindinius komponentus; tarpvalstybinius kelio ruožus komerciją, rinkodarą ir prekės ženklą. Tuo tarpu nacionalinės įgyvendinimo įstaigos yra atsakingos už bėgių ir pagrindinių inžinerinių konstrukcijų bei vietinių objektų (įskaitant ir terminalus) projektavimą bei statybą.

Nors kiekviena valstybė yra infrastruktūros, esančios jos teritorijoje, savininkė, priimami bendri strateginiai sprendimai, užtikrinamas bendras finansavimas. Visos trys Baltijos valstybės progresuoja vienodai greitai per nustatytą apimtį ir laiką. Didelio masto statybos darbai prasidės 2021 m. pradžioje, šiuo metu vyksta pasiruošimas.

Arenijus Jackus pristatė projekto eigą Lietuvoje: jau pradėtas krovinių transportavimas skirtingų tipų vagonais – cisternomis, konteineriais, yra transportuojama ir karinė technika. Stotis Kaune bus baigta kelių mėnesių bėgyje. Taip pat pradėti darbai atkarpoje Kaunas–Vilnius (2015 metais buvo pasirašyta sutartis, įtraukianti Vilnių į bendrą RAIL BALTICA projektą). Planuojama, kad 2026 metais jau bus galima keliauti RAIL BALTIC traukiniu iš Kauno į sostinę, o kelionė iš Vilniaus į Varšuvą truks 4 valandas. Po karantino (stebint keleivių srautus ir augantį kelionių traukiniais poreikį) atnaujintas geležinkelio maršrutas Kaunas–Balstogė vilioja net penkiomis galimybėmis aktyviai praleisti laiką tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje (Kazlų Rūda, Marijampolė, Suvalkai, Augustavas, pati Balstogė).

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (LTG INFRA) paskelbė konkursą, pagal kurį už daugiau kaip 35 mln. eurų bus statomi vietinės reikšmės ir privažiavimo keliai prie RAIL BALTICA geležinkelio ruožo Kaunas–Panevėžys.

Iš Kauno iki Latvijos sienos bus „paklota“ 169 km geležinkelio bėgių, tai pareikalaus apie 0,5 mlrd. Eur investicijų. Bus pastatyta nauja, tarptautinė geležinkelio stotis Panevėžyje, Lietuvoje planuojami 7 žalieji tiltai, 7 geležinkelio tiltai, tarp jų ir ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas (1,5 km ilgio). Kaip pabrėžė A. Jackus – svarbiausia būti pasiruošusiems vykdyti darbus, iš anksto surasti rangovus, paslaugų tiekėjus. Būtent čia RAIL BALTICA projektas atveria didelės galimybės verslui, ypač statybos įmonėms.

„RB Rail“  vadovas A. Driksna pabrėžė, kad „RB Rail AS“ yra vartai verslui patekti į visus RAIL BALTICA pirkimus (t. y. net iki 870 km bėgių statybos projektus). Viso RAIL BALTICA projekto vertė yra 5,8 mlrd. Eur, iš kurių 1,2 mlrd. Eur padengs trys Baltijos šalys, o 4,6 mlrd. Eur bus finansuojama iš ES fondų. 

Apytikrė viešųjų pirkimų vertė, planuojamų 2020 metais:

PKP Polskie Linie Kolejowe S.A. atstovas, Marek Kubera pristatė Lenkijos RAIL BALTIC ruože padarytą pažangą:

• viso Lenkijos teritorijoje atsiras 367 km geležinkelio. Tikimasi, kad visas projektas bus baigtas 2027 metais. Lenkijoje skelbiami techninės dokumentacijos rengimo ir statybos darbų vykdymo konkursai.
• šiuo metu jau yra pastatyta: 28 % viso numatyto ruožo, arba 102 km;
• pasirašyta statybos darbų sutartis: 19 % viso numatyto ruožo arba 71 km;
• vyksta parengiamieji darbai, konkursai, pirkimai: 53 % arba 191 km būsimo geležinkelio ruožo.

Apibendrinant diskusiją, drąsiai teigiame, kad RAIL BALTICA didžiausias infrastruktūrinis projektas Baltijos valstybėse per pastaruosius 100 metų. Aplinkai draugiška 870 km geležinkelio jungtis, sujungs Baltijos šalių sostines su Vakarų Europa, nuo Helsinkio iki Varšuvos. Projektą sudaro 7 tarptautinės stotys, bus sukurta 13 000 naujų darbo vietų, planuojamas keleivinių traukinių greitis – 249 km/val., krovininių – 120 km/val.

Pranešimo autoriai:
Robert Juodka, Lietuvos Lenkijos prekybos rūmų Valdybos pirmininkas
robert.juodka@primus.legal

Beata Čaplinska, Lietuvos Lenkijos prekybos rūmų direktorė
beata@plcc.lt

Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, PRIMUS DERLING