R. Masiulis: investicijos į kelių infrastruktūrą auga, jų efektyvumą didins skaidrūs pirkimai ir racionalus planavimas

R. Masiulis: investicijos į kelių infrastruktūrą auga, jų efektyvumą didins skaidrūs pirkimai ir racionalus planavimas

Investicijos į Lietuvos kelių infrastruktūrą stabiliai auga – šiemet jos pasiekė prieškrizinį lygį, ateinančiais metais kelių kokybei gerinti skiriamų lėšų ir toliau daugės. Šalies kelių finansavimo perspektyvas ir naujas šios srities investicinių projektų planavimo metodikas susisiekimo ministras Rokas Masiulis šiandien aptars su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kelininkų įmonių atstovais.

 

„Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į kelių infrastruktūros gerinimą – tai turės akivaizdų poveikį šalies kelių kokybei bei pareikalaus intensyvaus kelininkų darbo. Esminį pokytį turi lemti efektyvus lėšų panaudojimas – tiek užtikrinant skaidrius, ekonomiškai pagrįstus rangos darbų pirkimus, tiek aiškiomis metodikomis pagrįstas racionalus ir objektyvus investicinių projektų planavimas“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Finansavimas Lietuvos keliams prieškrizinį lygį šiemet pasiekė pirmą kartą po 10 metų. 2018-aisiais keliams gerinti numatyta 517 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų – tai šiek tiek daugiau nei 2008 m., kai keliams teko 505 mln. eurų.

2014–2020 m. keliams numatytoms ES fondų lėšos baigiamos panaudoti, ateityje vis didesnę reikšmę turės valstybės skiriamos KPPP lėšos. Svarstomos galimybės didinti šiai programai finansuoti tenkančią degalų akcizo dalį ir keisti kelių naudotojo mokesčio krovininėms transporto priemonėms surinkimo būdą, kad jis priklausytų ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo.

Keliams skiriamas lėšas siekiama naudoti kuo efektyviau – to padeda pasiekti skaidrūs, ekonominiu naudingumu grindžiami viešieji pirkimai. Pažymėtina, kad kelerius pastaruosius metus rangos darbų pirkimų kainos nedidėjo arba dėl konkurencijos netgi mažėjo. Kelių direkcijos duomenimis, 2017–2018 m. vykdant viešuosius pirkimus sutaupyta dešimtys milijonų eurų – pavyzdžiui, sutaupymai kai kuriems projektavimo darbams siekia net 70 proc., rangos darbams – iki 64 proc. Tai leidžia už tas pačias planuotas lėšas atlikti daugiau darbų.

Didžiausi šiemet įgyvendinami kelių modernizavimo projektai – magistralės „Via Baltica“ platinimas įrengiant papildomas eismo juostas tarp Kauno ir Marijampolės bei Panevėžio aplinkkelyje, Rusnės estakados statyba, valstybinės reikšmės rajoninių kelių – žvyrkelių asfaltavimas. 2019-aisiais numatomi stambiausi projektai – magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu rekonstrukcija (ties „Mega“, Giraite ir naujas tiltas per Nerį), magistralės Vilnius–Kaunas pritaikymas greičiui iki 130 km/val., kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas.

Vis dėlto pastebima, kad didelę dalį lėšų investuojant į stambius kelių infrastruktūros plėtros projektus ima trūkti lėšų seniau asfaltuotiems keliams remontuoti – preliminariais skaičiavimais, apie 100 mln. eurų per metus. Be to, Vyriausybėje derinama nauja savivaldybių vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo ir remonto programa, jai įgyvendinti reikės išankstinio rangovų ir savivaldybių pasirengimo.

Siekiant kuo racionaliau ir efektyviau panaudoti keliams skiriamas lėšas, pereinama prie metodikomis pagrįsto darbų planavimo. Kelių direkcija jau yra parengusi ir toliau rengia metodikas, kurias naudojant pagal aiškiai nustatytus kriterijus objektyviai sudaromi prioritetiniai objektų sąrašai. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo patvirtintos žvyrkelių asfaltavimo atrankos metodikos ir pagal jas nustatyta žvyrkelių ruožų, kurių bendras ilgis 1009 km, asfaltavimo eilė. Šiemet patvirtinta valstybinės reikšmės keliuose esančių pėsčiųjų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo metodika, pagal ją sudaryta tvarkytinų perėjų eilė, kurioje – daugiau kaip 1700 objektų. Taip užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama svarbiausiems kelių projektams.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Rowenta Aqua Perfect HU5220F0 Humidification capacity 380 ml/hr, Black/ stainless steel, Type Humidifier, Ultra-Sonic, 110 W, Suitable for rooms up to 54 m², Water tank capacity 5.9 L
 
MyKronoz Zesport 2 460 mAh, Smartwatch, Touchscreen, Bluetooth, Heart rate monitor, White, GPS (satellite),
 
Sony Headphones MDR-E9LP In-ear, Blue
 
Epson Mobile Series EB-X05 XGA (1024×768), 3300 ANSI lumens, 15.000:1, White
 
ADE USB Humidefier HM1800-1 Black, Water tank capacity 0.16 L

Susisiekimo sektoriuje – augantys ekonominiai rodikliai, gerėjantys klientų vertinimai

Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti kuo didesnę šiame sektoriuje sukuriamą vertę, skaičiuoja teigiamus 2018-ųjų pasiekimus. Palyginti su 2017 m., pernai 2,6 proc. išaugo susisiekimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė, o Susisiekimo ministerijos pradėtas matuoti klientų (piliečių) pasitenkinimo sektoriaus paslaugomis rodiklis per metus pakilo nuo 34 iki 50,25 proc. „Susisiekimo sektorius – viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos […]

  Straipsniai »
„Rail Baltica“ globalus projektas įgyvendino svarbiausius 2018 m. tikslus

„Rail Baltica“ globalus projektas įgyvendino svarbiausius 2018 m. tikslus

2018 m. „Rail Baltica“ globalus projektas pasiekė svarbiausius strateginius, techninius bei finansinius tikslus, todėl tikslas veiklą pradėti 2026 m. liko nepakitęs. Strateginiai pasiekimai 2018 m. spalį Europos Komisija priėmė įgyvendinantį tarptautinio „Rail Baltica“ projekto Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriuje sprendimą, taip sustiprindama Europos Komisijos ir ES šalių narių įsipareigojimą įgyvendinti šį projektą laiku. Taip pat buvo […]

  Straipsniai »

Keleivių bandyti skraidinti daiktai pernai nustebino net visko mačiusius Lietuvos oro uostų darbuotojus

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų TOP 5. Nors rankiniame keleivių bagaže aptikti neleistini radiniai stulbina, neretai susiduriama ir su nežinojimu, kokius paprastus daiktus galima vežtis, ir kokius – ne. Lietuvos oro uostų sudarytame 2018 m. keleivių bandytų skraidinti daiktų sąraše – ginklai, narkotinės medžiagos ir sprogmenys. 5-oje vietoje […]

  Straipsniai »
„DPD Lietuva“ atidarė mikrodepą: ruošiasi laikams, kai miesto centre nebeliks automobilių

„DPD Lietuva“ atidarė mikrodepą: ruošiasi laikams, kai miesto centre nebeliks automobilių

Siuntų pristatymo paslaugas teikianti UAB „DPD Lietuva“ Vilniaus centre atidarė mikrodepą – siuntų paskirstymo tašką, pritaikytą ateities miesto poreikiams. Vilniaus Naujamiestyje pradėjęs veikti „DPD Lietuva“ mikrodepas – tai nedidelis paskirstymo taškas, į kurį atkeliauja siuntos, kurias reikia pristatyti sostinės centre ir senamiestyje. Siuntas iš mikrodepo paima ir gavėjams pristato pėstieji kurjeriai. Kaip teigia „DPD Lietuva“ […]

  Straipsniai »