Tarp punktualiausių oro uostų pasaulyje patenkantys Lietuvos oro uostai reguliariai atlieka analizę, kurios metu aiškinasi, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja lėktuvai. Rezultatai parodė, kad dažniausios skrydžių vėlavimų priežastys – atvykstančio orlaivio vėlavimas ir oro eismo apribojimai. Kiek retesnės, tačiau ne mažiau svarios priežastys yra susijusios su techniniais nesklandumais ir skrydžiams nepalankiomis oro sąlygomis.
„Skrydžių vėlavimai aviacijos pasaulyje yra neišvengiama kasdienybė. Kelionė lėktuvu gali neplanuotai užsitęsti visai taip pat, kaip ir keliaujant kitomis transporto priemonėmis – juk niekada nežinia, kada kelyje pasitiks kliūtis, kieksyk teks sustoti prie šviesoforo ar kiek ilgai teks palaukti užleidžiant kelią.
Siekdami suteikti kuo daugiau informacijos savo keleiviams, nuolatos analizuojame, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja skrydžiai. Tyrimas parodė, kad šiandien mažiau nei dviem atvejais iš šimto vėlavimų atsiranda dėl Lietuvos oro uostų veiklos sutrikimų“, – teigė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Praėjusių metų Lietuvos oro uostų skrydžių vėlavimų analizės duomenys parodė, kad dažniausiai skrydžiai vėluoja dėl orlaivių rotacijos – tai lemia daugiau nei pusę vėlavimo atvejų. Antra pagal dažnumą priežastis yra skrydžiams nepalankios oro sąlygos, trečia – techninės priežastys. Nors dažniausiai techniniai sutrikimai būna visai nežymūs, dėl aviacijoje taikomų aukščiausių saugos reikalavimų, esant net menkiausiam įtarimui dėl galimo gedimo, tenka patikrinti visas potencialias jo priežastis.
Tuo tarpu dėl oro uostų infrastruktūros ar kitų oro uostų kontroliuojamų sistemų veiklos sutrikimų pakilti vėluoja vos 2 proc. reisų.
Beveik visi skrydžiai įvyko laiku
Vis dėlto, apžvelgiant pastarųjų metų skrydžių vėlavimo Lietuvos oro uostuose statistiką, tampa aišku, kad nesklandumai laiko planavimo klausimu – ganėtinai retas reiškinys. Mat Vilniuje laiku įvyksta net 89 proc. skrydžių, Kaune – 87 proc., o Palangoje – 95 proc.
Ir nors kartais skrydžiai vėluoja visuose oro uostose, vėlavimo laikas – ganėtinai trumpas. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose per metus daugiau nei 15 minučių pavėlinti buvo 8,5 proc. skrydžių, o daugiau nei virš dviejų valandų – vos 0,66 proc.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad jeigu orlaivis vėluoja mažiau negu 15 minučių, pagal tarptautinę skaičiavimo praktiką jis laikomas skrydžiu, įvykusiu laiku.
Įvertinti pasaulio reitinge
Tokie Lietuvos oro uostų rezultatai – gerai vertinami pasauliniame kontekste. Naujausiais duomenimis, mūsų šalis yra punktualiausiųjų gretose.
Tarptautinė viso pasaulio skrydžius fiksuojanti bendrovė „OAG“ nuolat seka skrydžių vėlavimus skirtinguose pasaulio oro uostuose ir sudaro jų reitingą. 2017 m. balandžio mėnesio reitinge išrikiuota beveik 1500 pasaulio oro uostų, pagrindinis Lietuvos oro uostas – Vilniaus – pagal skrydžių punktualumą atsidūrė 156 vietoje.
Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad nors keleivių, besinaudojančių Vilniaus oro uosto paslaugomis, skaičius gerokai išaugo – šis pavasaris išsiskyrė rekordiniu keliautojų srautu – net 89,6 proc. skrydžių įvyko laiku. Eurazijos kontekste, Vilniaus oro uostas pagal punktualumą užima 67 vietą reitinge.
Iš viso per balandžio mėnesį Vilniaus oro uostas įvykdė 1592 skrydžius ir užėmė 370 vietą pasauliniame reitinge pagal skrydžių skaičių. Tik 1,2 proc. skrydžių buvo atšaukta. Tokia statistika rodo, kad Lietuvos oro uostų sistema veikia puikiai, – pastebimi tik menki trūkumai.
Apie Lietuvos oro uostus Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 16 aviakompanijų skraidina 84 maršrutais į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
Nuotrauka – Evaldo Lasio.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]