Švaros paslaugų bendrovių grupė „PRO BRO Group“, valdanti prekės ženklą „Švaros broliai“, pertvarkė grupės įmonių struktūrą. Aktyvinant plėtrą į užsienio rinkas, bendrovė pristato atnaujintą „PRO BRO“ prekės ženklą, kuris nuo šiol žymės ir visas bendrovės „express“ tunelines plovyklas. Per ateinančius penkerius metus grupė planuoja dvigubai didesnes pajamas iš užsienio rinkų nei Lietuvoje bei turėti apie 100 franšizės pagrindu veikiančių tunelinių plovyklų Europoje.
„Apie spartesnę plėtrą į Europos rinką kalbame jau kurį laiką. Ruošdamiesi pirmosios mūsų tunelinės plovyklos atidarymui už Lietuvos ribų, ne tik pertvarkėme grupės struktūrą, bet ir atsinaujinome vizualiai. Turime ambicingus plėtros planus ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – skirsime dar daugiau dėmesio inovacijoms, tvarumui ir galėsime savo klientams pasiūlyti dar geresnę patirtį“, – sako Evaldas Kinderis, „PRO BRO Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Nuo šiol tiek Lietuvoje, tiek užsienyje visos bendrovės „express“ tunelinės plovyklos veiks „PRO BRO“ vardu. Šiuo prekės ženklu pažymėti ir bendrovės įrangos, franšizių ir turto valdymo verslai: atitinkamai „PRO BRO Car Wash Systems“, „PRO BRO Express“ ir „PRO BRO Asset Management“. Iki šiol naudotas „Švaros brolių“ prekės ženklas išliks Lietuvoje – jį ir toliau naudos grupės automobilių švaros centrai, savitarnos plovyklos bei patalpų valymo verslas.
Kartu atsinaujino ir prekės ženklai – „Švaros brolių“ logotipe nebelieka stilizuotų veidų profilių, jie, išlaikant tęstinumą, bus naudojami „PRO BRO Express“ tunelinėse plovyklose.
Žingsniai į užsienio rinkas
„Europoje, kaip ir skelbėme anksčiau, plėsimės su savo „express“ tunelinių plovyklų franšizės ir prekybos plovyklų įranga verslais. Matome daug galimybių, kur ši sritis dar mažai išvystyta arba kur vietos konkurentus galime gerokai pranokti savo inovacijomis ir tvariais sprendimais. Plovyklų verslą, kaip ir Lietuvoje, vystysime franšizių modeliu – per ateinančius penkerius metus planuojame turėti apie 100 franšizės pagrindu veikiančių objektų visoje Europoje“, – teigia E. Kinderis.
Rugpjūčio mėnesį bendrovė atidarys pirmąją tunelinę „express“ plovyklą Rygoje. Latvijoje bendrovė jau turi 7 plovyklų vystymo ir nuomos sutartis, o iki 2025 metų čia planuoja pastatyti iki 10 plovyklų.
Be to, „PRO BRO“ šiuo metu ieško sklypų ir vietos plėtros partnerių Estijoje ir Lenkijoje, o Suomijoje, kartu su vietos partneriais, jau steigia įmonę plėtrai ir planuoja pirmuosius 10 objektų.
„Taip pat startavome ir su tunelinių plovyklų įrangos pardavimais Vokietijoje. Čia jau turime vietinę įmonę ir komandą“, – pastebi „PRO BRO Group“ valdybos pirmininkas.
Pajamų šuolis
Neaudituotais duomenimis, 2022 metais „PRO BRO Group“ konsoliduotos pajamos siekė 25,5 mln. eurų ir buvo 51 proc. didesnės nei 2021 metais (16,9 mln. eurų). Grupės EBITDA išliko tokia pati – 1,3 mln. eurų.
„Pagrinde grupės pajamų augimą lemia naujai atidaromos „express“ tunelinės plovyklos, taip pat organiškai augo ir kiti grupės verslai. Tačiau, kaip ir visa rinka, turėjome suvaldyti iššūkius dėl augusių energijos, darbo ir kitų sąnaudų – tai atsispindi ir pelno eilutėje, tačiau žiūrint bendrai – džiaugiamės, kad praėję metai buvo pelningi. Šiemet tikimės dar geresnių rezultatų – prognozuojame, kad šiemet pajamos augs panašiu tempu ir sieks 38,3 mln. eurų, o EBITDA beveik dvigubės“, – teigia E. Kinderis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 „PRO BRO“ tunelinių plovyklų, 5 „Švaros brolių“ automobilių švaros centrai, „Švaros brolių“ savitarnos plovyklų tinklas su 21 objektu bei to paties prekės ženklo patalpų valymo verslas. Grupės komandoje dirba daugiau nei 700 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė: Šarūnas Čėsna, Integrity PR
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus. „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]