Pritarta teisingesniam savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimui

Pritarta teisingesniam savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimui

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, skirtos vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai gerinti, šiemet bus paskirstytos teisingiau, t. y. neišskiriant kai kurių šalies savivaldybių. Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatoma KPPP programos lėšas skirti panašiomis sąlygomis ir proporcijomis, kaip ir kitoms šalies savivaldybėms. Šiandien Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui koreguoti teisės aktus, numatančius papildomas lėšas prioriteto tvarka skirti žiedinėms savivaldybėms.

 

Šį sprendimą inicijavusio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, taip siekiama išlaikyti paritetą tarp šalies savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų. Peržiūrėjus finansavimo proporcijas Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėms, bus siekiama užtikrinti teisingesnes finansavimo sąlygas visoms šalies savivaldybėms.

Šie kelių finansavimo kriterijų pakeitimai yra tik pirmasis etapas. Kitiems metams KPPP lėšų skyrimo tvarką numatyta peržiūrėti iš esmės.

„Susipažinę su ministerijos parengtu KPPP sąmatos projektu, pastebėjome, kad numatant savivaldybėms paskirstomų lėšų proporcijas dvi savivaldybės – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – yra net du kartus išskiriamos kitų savivaldybių atžvilgiu. Siekiant išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų, siūloma suvienodinti lėšų skirstymą, iš dalies atsisakyti prioriteto minėtoms savivaldybėms ir šias lėšas paskirstyti kitoms“, – savo siūlymą grindžia ministras M. Skuodis.

Ministras pažymi, kad pagal iki šiol galiojantį KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms suteikiamas prioritetas vadovaujantis dviem papildomais kriterijais: ir kaip Sostinės regiono savivaldybėms, ir kaip vadinamosioms žiedinėms savivaldybėms. Vyriausybės sprendimu Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms bus suteiktas prioritetas tik kaip Sostinės regiono.

Pavyzdžiui, 2020 m. Vilniaus, Trakų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonų savivaldybėms pagal žiedinių savivaldybių kriterijų iš viso buvo skirta 2,711 mln. eurų, iš jų trečdalis lėšų teko Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms (atitinkamai 668,7 tūkst. ir 223,2 tūkst. eurų).

Šiemet žiedinėms savivaldybėms iš viso numatyta 2,32 mln. eurų KPPP lėšų. Pagal iki šiol galiojusią KPPP lėšų naudojimo tvarką Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms iš šios sumos papildomai būtų tekę 772,6 tūkst. eurų (atitinkamai 577,1 tūkst. ir 195,5 tūkst. eurų). Dabar šios lėšos galės būti paskirstytos likusioms penkioms šio sąrašo savivaldybėms.

Iš viso šiemet pagal KPPP savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams bus paskirstyta ne mažiau kaip 111 mln. eurų ir tiek, kiek vėliau bus numatyta papildomai skirti iš KPPP rezervo bei atskirai vietiniams žvyrkeliams asfaltuoti.

Iš viso KPPP šiemet numatoma skirti 531,6 mln. eurų, iš jų 145 mln. eurų – tiksliniams projektams. Taip pat 251,2 mln. eurų – valstybinės reikšmės keliams bei 19,3 mln. eurų – KPPP rezervui.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]