Pritarta naujo pėsčiųjų tilto projektui – įgyvendinimas priklausys nuo aplinkinių teritorijų virsmo

1

Pritarta naujo pėsčiųjų tilto projektui – įgyvendinimas priklausys nuo aplinkinių teritorijų virsmo

Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvės projektiniams pasiūlymams. Tolesnis šio projekto likimas priklausys nuo plėtros planų abiejose tilto pusėse – tiek buvusioje Edukologijos universiteto, tiek buvusio Lukiškių kalėjimo ir Seimą supančioje teritorijoje.

„Šis tiltas turi tapti svarbia jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančių Saltoniškių bei Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Tiltas bus statomas, kai valstybės institucijos apsispręs plėtoti ar efektyviau naudoti aplinkines teritorijas – buvusio Edukologijos universiteto miestelį dešiniajame Neries krante bei LRS Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą kairiajame, taigi – išaugus potencialių tilto naudotojų skaičiui“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot projektuotojų, įmonių „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ grupės, tuo metu, kai dviratis ar paspirtukas Vilniuje vis dažniau naudojamas ne kaip rekreacijos, o kaip transporto priemonė, papildomų kuo trumpesnių jungčių kūrimas tampa prioritetu. Ir tokie sprendiniai ypač reikšmingi tampa nuo centro nutolusioms miesto dalims. „Alberto tiltas“ sutrumpintų keliones į miestą ir Šeškinės, Pašilaičių bei Justiniškių gyventojams.

Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio vertinimu, savivaldybės pastangos rekonstruoti, konvertuoti buvusius pramoninius rajonus miesto centre jau šiandien akivaizdžios matant Saltoniškių rajono atsinaujinimą – čia kuriasi verslo centrai, statomi nauji būstai. Bet, nors yra netoli miesto centro, Saltoniškių rajonas nuo jo atskirtas, ypač jei norima judėti pėsčiomis ar dviračiu.

„Geležinio Vilko tiltas yra pritaikytas miesto greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu. Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – sakė M. Pakalnis.

Saltoniškių gatve nukreipiami ir pėsčiųjų bei dviračių takai, jungiantys vakarinę miesto dalį su miesto centru, Gedimino prospekto vakarine dalimi. Vakarinėje pusėje tiltas pratęsia esamą dviračių tako liniją, o rytiniame driekiasi link kelių sankirtos, kur pratęsia pėsčiųjų trasą ir įsilieja į dviračių takus.

„Tuo būdu pėstiesiems ir dviratininkams nebelieka poreikio kirsti Geležinio Vilko g. ir Narbuto g. žiedo, jų eismo sąlygos tampa komfortiškesnės, saugesnės“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. Kairiajame upės krante tiltas veda į šiuo metu neužstatytą Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą – dar vieną teritoriją, kurios panaudojimo planai galėtų tapti motyvu įgyvendinti tilto projektą.

Komfortiškesnė, greitesnė ir saugesnė jungtis

Projektuotojai (projekto vadovas Justas Petkevičius, architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas), suplanavo 109 m ilgio, 13 m pločio pėstiesiems ir dviratininkams skirtą tiltą. Minimalistinės architektūrinės išraiškos medinis arkinės konstrukcijos tiltas tarsi sudarytas iš dviejų persipinančių elementų, jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas. Toks išdėstymas natūraliai prisitaiko prie esamo Neries krantinių reljefo ir užtikrina maksimaliai patogų žmonių judėjimą – leidžia sklandžiai patekti tiek į viršutinę, tiek į apatinę Neries krantinės terasas.

Patogesniam dviratininkų, žmonių su judėjimo negalia ir šeimoms su vaikų vežimėliais skirtingų lygių dešiniajame upės krante patekimui į apatinę krantinės terasą pritaikoma esama nuovaža, o kairiajame krante šalia tilto numatoma nauja nuovaža, sujungianti viršutinę krantinės terasą su apatine.

Medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą, apžvelgiamą ne tik iš tolimesnių perspektyvų, bet ir iš žemutinės krantinės terasos, – architektai šią medžiagą parinko atsižvelgdami į jautrų Žvėryno architektūros charakterį.

Tilto atramos numatomos monolitinės gelžbetoninės, atremtos ant gręžtinių polių. Gelžbetoninė arkinės konstrukcijos atraminė dalis įrengiama aukščiau, kad ledonešio metu medinė konstrukcija ir metalinės atraminės detalės būtų apsaugotos nuo tiesioginio poveikio. Tilto sprendiniuose įvertintos ir saugios laivybos upe galimybės. Apskaičiuota, kad farvaterio zonoje tilto konstrukcijų apačios aukštis yra pakankamas saugiai laivybai Neries upe vykdyti.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Kiti skelbimai:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Rekomenduojame

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.  Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos. Pagal […]

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų. „Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono […]

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems […]

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti. „Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų […]

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Palangoje vykusios „Aurum 1006 km“ lenktynės kurortą vėl drebino variklių griausmu, o varžybos nestokojo kvapą gniaužiančių ir neretai pavojingų incidentų. Todėl patys besivaržę lenktynininkai pastebi – greičiui ir azartiškam vairavimui skirtos specialios sąlygos, vieta ir laikas. Ne veltui lenktynių, kurias rėmė ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“, dalyviai ragina Lietuvos vairuotojus lenktyniauti trasose, bet ne gatvėse, o norintiems […]

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Į Lietuvą atvyko „Audi Q4 e-tron“ – pirmasis Keturių Žiedų markės kompaktinis elektrinis SUV, pasižymintis nulinėmis emisijomis, erdviu salonu, progresyviais valdymo, ekranų ir pagalbinių sistemų sprendimais, o papildytos realybės projekcinis ekranas visiškai nauju būdu apjungia virtualų ir realų pasaulius. Naujųjų „Audi Q4 e-tron“ kainos Lietuvoje prasideda nuo 44 700 eurų. „Elektrinis mobilumas plečiasi į vis […]