Pritarta naujo pėsčiųjų tilto projektui – įgyvendinimas priklausys nuo aplinkinių teritorijų virsmo

1

Pritarta naujo pėsčiųjų tilto projektui – įgyvendinimas priklausys nuo aplinkinių teritorijų virsmo

Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda baigė dar vieną etapą – Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius pritarė pėsčiųjų tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvės projektiniams pasiūlymams. Tolesnis šio projekto likimas priklausys nuo plėtros planų abiejose tilto pusėse – tiek buvusioje Edukologijos universiteto, tiek buvusio Lukiškių kalėjimo ir Seimą supančioje teritorijoje.

„Šis tiltas turi tapti svarbia jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančių Saltoniškių bei Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Tiltas bus statomas, kai valstybės institucijos apsispręs plėtoti ar efektyviau naudoti aplinkines teritorijas – buvusio Edukologijos universiteto miestelį dešiniajame Neries krante bei LRS Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą kairiajame, taigi – išaugus potencialių tilto naudotojų skaičiui“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot projektuotojų, įmonių „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ grupės, tuo metu, kai dviratis ar paspirtukas Vilniuje vis dažniau naudojamas ne kaip rekreacijos, o kaip transporto priemonė, papildomų kuo trumpesnių jungčių kūrimas tampa prioritetu. Ir tokie sprendiniai ypač reikšmingi tampa nuo centro nutolusioms miesto dalims. „Alberto tiltas“ sutrumpintų keliones į miestą ir Šeškinės, Pašilaičių bei Justiniškių gyventojams.

Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio vertinimu, savivaldybės pastangos rekonstruoti, konvertuoti buvusius pramoninius rajonus miesto centre jau šiandien akivaizdžios matant Saltoniškių rajono atsinaujinimą – čia kuriasi verslo centrai, statomi nauji būstai. Bet, nors yra netoli miesto centro, Saltoniškių rajonas nuo jo atskirtas, ypač jei norima judėti pėsčiomis ar dviračiu.

„Geležinio Vilko tiltas yra pritaikytas miesto greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu. Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – sakė M. Pakalnis.

Saltoniškių gatve nukreipiami ir pėsčiųjų bei dviračių takai, jungiantys vakarinę miesto dalį su miesto centru, Gedimino prospekto vakarine dalimi. Vakarinėje pusėje tiltas pratęsia esamą dviračių tako liniją, o rytiniame driekiasi link kelių sankirtos, kur pratęsia pėsčiųjų trasą ir įsilieja į dviračių takus.

„Tuo būdu pėstiesiems ir dviratininkams nebelieka poreikio kirsti Geležinio Vilko g. ir Narbuto g. žiedo, jų eismo sąlygos tampa komfortiškesnės, saugesnės“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. Kairiajame upės krante tiltas veda į šiuo metu neužstatytą Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą – dar vieną teritoriją, kurios panaudojimo planai galėtų tapti motyvu įgyvendinti tilto projektą.

Komfortiškesnė, greitesnė ir saugesnė jungtis

Projektuotojai (projekto vadovas Justas Petkevičius, architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas), suplanavo 109 m ilgio, 13 m pločio pėstiesiems ir dviratininkams skirtą tiltą. Minimalistinės architektūrinės išraiškos medinis arkinės konstrukcijos tiltas tarsi sudarytas iš dviejų persipinančių elementų, jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas. Toks išdėstymas natūraliai prisitaiko prie esamo Neries krantinių reljefo ir užtikrina maksimaliai patogų žmonių judėjimą – leidžia sklandžiai patekti tiek į viršutinę, tiek į apatinę Neries krantinės terasas.

Patogesniam dviratininkų, žmonių su judėjimo negalia ir šeimoms su vaikų vežimėliais skirtingų lygių dešiniajame upės krante patekimui į apatinę krantinės terasą pritaikoma esama nuovaža, o kairiajame krante šalia tilto numatoma nauja nuovaža, sujungianti viršutinę krantinės terasą su apatine.

Medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą, apžvelgiamą ne tik iš tolimesnių perspektyvų, bet ir iš žemutinės krantinės terasos, – architektai šią medžiagą parinko atsižvelgdami į jautrų Žvėryno architektūros charakterį.

Tilto atramos numatomos monolitinės gelžbetoninės, atremtos ant gręžtinių polių. Gelžbetoninė arkinės konstrukcijos atraminė dalis įrengiama aukščiau, kad ledonešio metu medinė konstrukcija ir metalinės atraminės detalės būtų apsaugotos nuo tiesioginio poveikio. Tilto sprendiniuose įvertintos ir saugios laivybos upe galimybės. Apskaičiuota, kad farvaterio zonoje tilto konstrukcijų apačios aukštis yra pakankamas saugiai laivybai Neries upe vykdyti.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]


Planuojate pirkti elektrinį automobilį? Štai ką turite žinoti apie jo įkrovimą namuose

Planuojate pirkti elektrinį automobilį? Štai ką turite žinoti apie jo įkrovimą namuose

Komentaro autorius: Aurimas Tamašauskas, BMW atstovės Lietuvoje „Krasta Auto“ vadovas Pasauliui bandant prisitaikyti prie klimato pokyčių, elektrinių automobilių paklausa didėja sulig kiekvienais metais. Remiantis duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje praėjusių metų spalio pabaigoje keliuose buvo skaičiuojama beveik 1 mln. elektrinių automobilių. Nors Lietuvos statistika šiandien yra gerokai kuklesnė, tačiau tokių automobilių paklausa taip pat sparčiai auga. […]


Transporto sektoriaus apžvalga: 2023 m. sparčiai augo krovinių vežimas keliais, vežta daugiau keleivių

Transporto sektoriaus apžvalga: 2023 m. sparčiai augo krovinių vežimas keliais, vežta daugiau keleivių

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių. „Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus […]


Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Pabandom iš naujo – Seimas vėl turės spręsti, ar liberalizuoti techninės apžiūros rinką“

Seimo nario A. Bagdono pranešimas: „Pabandom iš naujo – Seimas vėl turės spręsti, ar liberalizuoti techninės apžiūros rinką“

2024 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo pavasario sesijoje registruotas įstatymų paketas, kuriuo naikinami automobilių techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir paplitimo šalyje ribojimai. Iš Transporto veiklos pagrindų įstatymo siūloma išbraukti apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje nuostatas. Šį ribojimą […]


5 naudingi patarimai: kaip paruošti automobilį šiltajam sezonui?

5 naudingi patarimai: kaip paruošti automobilį šiltajam sezonui?

Žiema automobilių vairuotojams atneša nemažai iššūkių, todėl jai pasibaigus itin svarbu nuodugniai įvertinti savo automobilio būklę ir paruošti jį artėjantiems šiltesniems orams. Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti automobiliu po žiemos ir užtikrinti, kad šiltuoju metų laiku jis veiktų be priekaištų. Dažniau plaunamas automobilis rūdija lėčiau Nors automobilį patariama plauti […]


Gatvėse nuovažos galės būti dažnesnės

Gatvėse nuovažos galės būti dažnesnės

Nuo šiol kai kuriais atvejais B kategorijų gatvėse išvažiavimai ir įvažiavimai dešiniaisiais posūkiais galės būti įrengiami ne kas 150 metrų, kai buvo numatyta iki šiol, o kas 100 metrų. Tai įteisinta statybų techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pataisose. STR numatyta, kad jeigu B kategorijų gatvėse nėra galimybių išlaikyti 150 metrų […]