Įdėti skelbimą

Pristatyta Panevėžio regiono LEZ vizija: ambicija – tapti Baltijos gynybos ir inovatyvios pramonės koridoriumi

1

Pristatyta Panevėžio regiono LEZ vizija: ambicija – tapti Baltijos gynybos ir inovatyvios pramonės koridoriumi

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariams pristatytas vienas ambicingiausių regioninės plėtros projektų Lietuvoje – atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investicinio projekto vizija ir ekonominis potencialas. Projektas numato iki 424 hektarų teritorijos vystymą šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, kuriant naujos kartos pramonės, logistikos, gynybos ir inovacijų teritoriją.

„Šiandien Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos. „Rail Baltica“ atveria regionui visiškai naują etapą – galimybę būti svarbia Baltijos ir Šiaurės Europos ekonominio žemėlapio dalimi. Labai svarbu, kad šį projektą matome kaip ilgalaikę kryptį, kuri stiprina viso regiono konkurencingumą, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir atveria daugiau galimybių žmonėms savo ateitį kurti Panevėžyje bei Panevėžio regione“, – sako Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

Panevėžys idėją dėl naujos laisvosios ekonominės zonos vystymo pradėjo formuoti dar prieš penkerius metus, vertindamas būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros kuriamas galimybes regionui. Svarbus žingsnis žengtas 2023 metais, kai Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicijoms skirtos teritorijos vystymo.

Savivaldybės, siekdamos pagerinti Panevėžio miesto ir rajono investicinę aplinką, stiprinti regiono investicinį patrauklumą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms pritraukti ir naujoms darbo vietoms kurti, susitarė bendradarbiauti planuojant teritorijos vystymą šalia būsimo „Rail Baltica“ infrastruktūros mazgo.

Pristatymo metu akcentuota, kad būsima teritorija vystoma strategiškai svarbioje vietoje – šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo. Studijoje pažymima, kad ši infrastruktūra gali tapti vienu svarbiausių Panevėžio regiono konkurencinių pranašumų Baltijos ir Europos mastu.

Projektas orientuotas į ilgalaikę, daugiau nei 30 metų etapais vykdomą plėtrą. Viena svarbiausių projekto krypčių – sudaryti galimybes investuotojams kurtis didelėse, verslo plėtrai parengtose teritorijose, atitinkančiose šiuolaikinių gamybos ir logistikos įmonių poreikius.

Pristatyti ekonominiai projekto skaičiavimai

Pristatyti ekonominiai skaičiavimai rodo reikšmingą projekto potencialą tiek Panevėžio regionui, tiek valstybei.

Skaičiuojama, kad:

  • LEZ teritorijoje galėtų būti sukurta iki 7 tūkst. naujų darbo vietų;
  • per visą LEZ veikimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų;
  • vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė galėtų viršyti 22 mlrd. eurų;
  • valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų.

Studijoje taip pat pažymima, kad tokios teritorijos naudą kuria ne tik pačioje LEZ – augant įmonėms, darbo vietų ir užsakymų daugėja ir vietos verslams bei paslaugų sektoriui. Viena darbo vieta LEZ įmonėje vidutiniškai sukuria dar vieną papildomą darbo vietą tiekimo grandinėje.

Pristatytame projekte išskiriama ir naujos kartos LEZ koncepcija – teritorija orientuojama ne tik į tradicinę gamybą, bet ir į aukštos pridėtinės vertės sektorius, gynybos industriją, technologijų vystymą bei tvarius infrastruktūros sprendimus.

Projektą rengę ekspertai pažymėjo, kad Europoje vykstanti pramonės transformacija, gynybos sektoriaus augimas ir tiekimo grandinių persitvarkymas kuria naujas galimybes regionams, galintiems pasiūlyti strategiškai išsidėsčiusias ir investicijoms parengtas teritorijas.

Šiuo metu projektas derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o artimiausiu metu planuojama tęsti koordinavimą su kitomis nacionalinėmis institucijomis, siekiant užtikrinti nuoseklų Panevėžio regiono LEZ projekto vystymą.

Komunikacijos skyrius

Pranešimą paskelbė: Loreta Kaškelienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Ar visos žieminės padangos tinka elektromobiliui? Specialistai įspėja, į ką atkreipti dėmesį

Ar visos žieminės padangos tinka elektromobiliui? Specialistai įspėja, į ką atkreipti dėmesį

Elektromobilių ypatybės keičia ir reikalavimus žieminėms padangoms. Didesnė automobilio masė, akimirksniu pasiekiamas sukimo momentas, energijos sąnaudos ir tylesnė pavara reiškia, kad svarbus ne tik patikimas sukibimas žiemos sąlygomis. Pasak specialistų, renkantis padangas elektromobiliui būtina vertinti visas jų savybes – nuo atsparumo dėvėjimuisi ir riedėjimo pasipriešinimo iki triukšmo bei važiavimo komforto. Bendrovės „Hankook Tire PL“, atsakingos […]


Tarptautinė diena be automobilio: kaip „Lidl“ prisideda prie tvaresnio judumo?

Tarptautinė diena be automobilio: kaip „Lidl“ prisideda prie tvaresnio judumo?

Šiuo metu vykstanti Europos judumo savaitė skatina atkreipti dėmesį į tvaresnius judėjimo būdus ir jų naudą aplinkai bei sveikatai. Prie teigiamų pokyčių savo kasdieniais pasirinkimais galime prisidėti kiekvienas iš mūsų, tačiau neretai pritrūksta paskatinimo ar motyvacijos. Tokiu atveju svarbu vaidmenį atlieka mūsų aplinka – žmonės, kurie mus supa ar darbovietė. Siekiant paskatinti savo klientus ir […]


Buferiai braška ir su parkavimo jutikliais: kodėl technologijos padeda ne visiems

Buferiai braška ir su parkavimo jutikliais: kodėl technologijos padeda ne visiems

Galinio vaizdo kameros, parkavimo jutikliai, aklųjų zonų stebėjimo ir automatinio stabdymo sistemos jau seniai nebėra vien prabangių automobilių atributas. Vokietijoje atlikta draudimo žalų analizė rodo, kad į standartinę automobilio įrangą įtraukta automatinio stabdymo važiuojant atbulomis sistema gali padėti išvengti iki dviejų trečdalių tokio pobūdžio susidūrimų. Tačiau Lietuvoje šių sistemų poveikį tiksliai įvertinti kol kas sudėtinga: […]


Kamščiai sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

Kamščiai sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

Rugsėjis dar neprasidėjo, o didmiesčių gatvės jau sufleruoja, ko galima bus tikėtis praėjus vasarai: paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis iš atostogų grįžę vairuotojai kartu parsivežė ir kamščius. Socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kas nemoka persirikiuoti, kas „užkišo“ sankryžą ir kodėl niekas neįleidžia. Tad prieš tikrąjį rugsėjo eismo egzaminą pats metas nupūsti dulkes nuo vairavimo pradžiamokslio ir prisiminti, jog […]


Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]