Teisingai užpildyta eismo įvykio deklaracija sumažina nelaimės kelyje sukeltus rūpesčius. Visgi deklaracijas administruojantys specialistai pastebi, kad neretai šie dokumentai tampa ir dar vienu papildomu rūpesčiu vairuotojams. Mat pildant iš pažiūros nesudėtingą eismo įvykio deklaraciją, vairuotojai pridaro esminių klaidų. Pastarosios trikdo eismo įvykio administravimo eigą, o dėl to dažnai nusikelia ir žalos išmokėjimo laikas.  

Braižo neinformatyvias schemas 

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, pagrindinė eismo įvykių deklaracijų pildymo klaida – netiksliai nubraižyta eismo įvykio schema.

„Dažnas atvejis – schemoje nupiešti du kvadratai, vaizduojantys dvi transporto priemones, tačiau nėra nei kelio ženklų, nei judėjimo krypties ar kitų aplinkybių. Žinoma, vairuotojams nuolat primename, kad eismo įvykio schema neturi būti itin tikroviškas situacijos piešinys – deklaracijos nagrinėjimą lemia ne meniniai sugebėjimai. Svarbiausia čia – informatyvumas: automobilių judėjimo kryptys ir padėtys, kelio ženklai, sankryžos ir kitos aplinkybės“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Draudiko atstovas pažymi, jog į eismo įvykį patekę vairuotojai deklaracijose privalo pažymėti ir tikslų avarijos adresą. Anot pašnekovo, dokumente turi būti užrašytas namo numeris, gatvė, sankryža, kurioje susikerta gatvės. Vien gatvės pavadinimo nurodyti neužtenka, kadangi tai nesuteikia aiškios informacijos apie eismo įvykio vietoje galiojančias taisykles.

Jeigu braižant schemą įsivėlė klaidų, taisymus turi patvirtinti abu įvykio dalyviai. „Šiuo atveju itin paranku pildyti elektronines deklaracijas – jos neleidžia pateikti netiksliai užpildyto dokumento, suteikia galimybę pridėti nuotraukas, o avarijos vietą nurodyti naudojantis GPS duomenimis“, – priduria R. Bieliauskas.   

Nurodo netikslias aplinkybes

Kita dažna eismo įvykių deklaracijų pildymo klaida – neteisingas aplinkybių įvardijimas.

„Deklaracijos formoje yra pateikti aplinkybių punktai. Juos vairuotojai dažniausiai užpildo, vis tik šie įrašai neretai stokoja aiškumo. Aiškumas be galo reikalingas, kai eismo įvykis nutinka sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prekybos centro aikštelėje. Tada svarbu pažymėti, kuris vairuotojas judėjo, kuris stovėjo vietoje, galbūt vienas iš jų judėjo atbulomis, kitas nerodė įspėjamųjų ženklų ir panašiai“, – sako draudiko atstovas.

Kartu R. Bieliauskas pastebi, jog be teisingo aplinkybių įvardijimo, svarbu draudimo bendrovei pateikti ir reikiamą asmeninę informaciją – eismo įvykio dalyvių vardus ir pavardes, gimimo datas, kontaktus, vairuotojų pažymėjimų ir automobilių valstybinius numerius.

Netinkamai pasirašo  

Draudiko atstovas pažymi ir kitą dažnai užmirštamą detalę – parašus, kuriuos sudėti turi abu vairuotojai, o kaltininkas – pasirašyti ir antrąkart, patvirtindamas, jog sukėlė eismo įvykį.

„Nepasirašyti dokumentai – dar vienas trikdis sklandžiam administravimo procesui. Eismo įvykio deklaraciją patvirtina du parašai: vienas skirtas įvykio, kitas – kaltės faktams. Tiesa, jei kaltininkas antrąjį parašą užmiršta, situaciją galima išsiaiškinti ir pagal nurodytas aplinkybes, tačiau žalos administravimo procesas tokiu atveju užtrunka – kartais vairuotojai nepasirašo, nes nesusitaria. Tada draudimo bendrovė yra priversta imtis papildomų veiksmų“, – teigia R. Bieliauskas. 

Neturi kopijų

Paklaustas, ar abu eismo įvykio dalyviai privalo turėti deklaracijų kopijas, R. Bieliauskas tikina – dokumentai turi būti užpildomi ir pasirašomi tiek egzempliorių, kiek yra avarijos dalyvių 

„Tai ypač praverčia kylant neaiškumams. Po avarijos visi įvykio dalyviai privalo gauti po vieną kopiją, antraip be dokumento negalės kreiptis į draudimo bendrovę. Pastebime, kad vairuotojai deklaracijų nepildo, nes nėra pretenzijų, o tuomet prašo žalos atlyginimo. Tačiau, tokiu atveju, mes neturime dokumento, įrodančio eismo įvykį“, – apie deklaracijų kopijų būtinybę kalba draudimo ekspertas.

Nesikreipia laiku

Norėdami kuo skubesnio žalos administravimo proceso, įvykio dalyviai privalo laiku susisiekti su draudimo bendrove. R. Bieliauskas papildo: per įstatymo numatytą terminą avarijos kaltininkas turi pranešti apie eismo įvykį, o nukentėjusysis kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

„Asmuo, sukėlęs avariją, tačiau apie pastarąją neinformavęs, rizikuoja gauti regresinį reikalavimą, jei šis delsimas darys įtaką žalos administravimui. Kaltininkui nuostoliai neatlyginami, tačiau jis privalo apie įvykį informuoti savo draudimo bendrovę. Tačiau dažnai tai nėra daroma, tenka šių vairuotojų ieškoti. Beje, apie žalą pranešti ir greitai sulaukti išmokos šiandien galima ir daug paprastesniu būdu – naudojantis paslauga „ERGO Smart“, kuri leidžia duomenis draudikui pateikti naudojantis išmaniuoju telefonu“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Pranešimą paskelbė: Ieva Urbonaitė, UAB „INK agency“