Praėjusią žiemą paspaudus speigui dalis ūkininkų susidūrė su eilę metų nematyta problema – traktorių bakuose dyzelinas pradėjo stingti, tad užvesti variklius ne visada pavyko. Degalų ekspertai ragina žemdirbius išmokti praėjusios žiemos pamokas ir pasirūpinti arktinės klasės dyzelino atsargomis.

Pernai vasarį termometro stulpeliai buvo nukritę net iki -25 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspėja, kad ši žiema taip pat gali būti netradiciškai šalta. Jau šią savaitę šiauriniuose rajonuose temperatūra kai kur gali nukristi iki -20 laipsnių šalčio.

Toks staigus atšalimas gali problemų sukelti žemės ūkio technikos savininkams. Pernai paspaudus šaltukui nemažai ūkininkų nepavyko užkurti traktorių – dyzelinas pradėjo tirštėti ir šalti.  Tuomet kai kurie ūkininkai dėl neužsivedančių variklių pradėjo keiksnoti dyzeline naudojamus biodegalus, kurie esą buvo nepritaikyti itin šaltos lietuviškos žiemos iššūkiams. Paaiškėjo, kad kritika biodegalams buvo nepagrįsta, nes ūkininkai į bakus buvo užsipylę pereinamosios klasės ar net vasarinio dyzelino, kuris pradeda stingti esant vos -5 laipsnių šaltukui.

Naudojo nepritaikytus degalus

Pasak Biodegalų asociacijos vadovo Mindaugo Palijansko, pernai buvo sulaukta kelių ūkininkų nusiskundimų. Žemdirbiai skundėsi, kad spustelėjus šalčiams sutirštėjo dyzelinas, todėl nepavyko užvesti traktoriaus variklio. Ši problema aktuali naujesnių traktorių savininkams, nes juose įdiegta moderni elektronika gali jautriai reaguoti į degalų pokyčius ir užgesinti variklį.

Žemdirbių įsitikinimu, degalai sustingo dėl dyzeline naudojamų biodegalų, tačiau susisiekus su jais ir paprašius detalizuoti situaciją, paaiškėjo, kad kaltas žemai lauko temperatūrai nepritaikytas dyzelinas.

M. Palijanskas pateikė konkretų pernykštį pavyzdį –  ūkininkas dar gruodžio mėnesį įsigijo 3 tonas F klasės dyzelino su HVO biopriedu, kurio gamyboje naudojamas importinis palmių aliejus.  F klasės dyzelinas skirtas naudoti tik nešaltos žiemos laikotarpiu, nes jo ribinė filtruojamumo temperatūra siekia iki -20 laipsnių. Taigi, spustelėjus šaltukui, šis dyzelinas tapo netinkamu naudoti. Ūkininkas problemą vėliau išsprendė į turimus degalus įmaišęs arktinės klasės dyzelino.

Degalinėje reikalaukite arktinio dyzelino

Dyzelinas skirstomas į skirtingas klases, atsižvelgiant į jo stingimo temperatūrą. Lietuvoje iš esmės sutinkamos pagrindinės penkios jų: C, E, F, A1 bei A2.

C klasė, arba kitaip vasarinė, iš esmės skirta naudoti tik šiltuoju metų laiku (gegužė-rugsėjis), kadangi tokios klasės dyzelino stingimo temperatūra -5 laipsniai. Tai reiškia, jog esant tokiai temperatūrai dyzelinas sustingsta ir negali efektyviai tekėti pro kuro filtrą – būtent tai ir tampa neužsivedančios technikos priežastimi.

E klasė, arba pereinamoji, skirta naudoti kovo-balandžio bei spalio-lapkričio mėnesiais ir pasižymi -15 laipsnių stingimo temperatūra.

F klasė skirta naudoti švelnios žiemos sąlygomis – stingimo riba siekia  -20 laipsnių. Tačiau, kaip rodo patirtis, mūsų kraštus aplanko didesni šalčiai, tad ir šios klasės dyzelinas gali būti netinkamas traktoriui užvesti.

Arktinės A1 bei A2 klasės skirtos naudoti šalčiausiu žiemos metu.  Šių arktinių klasių stingimo temperatūra siekia atitinkamai -26 ir -32 laipsnius ir būtent tokio dyzelino reiktų turėti savo atsargose, jei žiemą planuojate naudotis ūkine technika.

M. Palijanskas pataria ūkininkams nedaryti klaidos įsigyjant tik vienos klasės dyzelino. „Visada verta įvertinti, kad Lietuvoje gyvename permainingos žiemos sąlygomis, tad reikia turėti pakankamą dyzelino atsargą ir ypač šaltam orui“, – patarė specialistas.

Mitas, kad biodegalai žiemą netinka

Pasak M. Palijansko, tenka išgirsti, kad žiemos sąlygomis biodegalai netinkami naudoti, nes neva užkemša degalų filtrą. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes biodegalai neturi reikšmingos įtakos dyzelino stingimui – esminis faktorius yra netinkamos klasės degalų parinkimas.

„Skandinavijos šalyse – Norvegijoje ar Švedijoje – Lietuvoje pagaminti rapsų metilo esterio (RME) biodegalai naudojami net ir esant ypač šaltam orui. Tik jie yra įmaišomi į arktinės klasės dyzeliną, tad nusiskundimų dėl neužsivedančių variklių nepasitaiko“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas.

Jis taip pat paminėjo, kad Lietuvoje šią žiemą degalinėse bus galima įsigyti dyzelino tik su HVO priedu, kuris pagamintas naudojant importinį palmių aliejaus produktą PFAD.

„Paradoksali situacija – iš lietuviškų rapsų pagaminti biodegalai mūsų šalyje neperkami, tačiau jie eksportuojami į Skandinavijos šalis, kur kokybės reikalavimai degalams yra ypač aukšti. Užuot naudodami savo produkciją, Lietuvoje į bakus pilame dyzeliną, kuriame įmaišomas iš Pietryčių Azijos valstybių importuotas pigesnis palmių aliejaus produktas PFAD“, – stebėjosi M. Palijanskas.

Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai iš Lietuvos žemdirbių superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų. Žemės ūkio ministerijos teigimu, jei rapsai būtų „išstumti“ iš vietinės biodegalų rinkos ir pakeisti importuotu PFAD, per metus ūkininkai prarastų apie 215 mln. eurų pajamų, o per 10 metų praradimai siektų net 2,15 mlrd. eurų.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency