Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrai, šiandien susitikę Čekijos sostinėje Prahoje, pasirašė deklaraciją, kuria sutariama stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant didesnio europinio finansavimo strateginiams regiono transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa.

Deklaraciją kartu su Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos transporto ministrais pasirašiusio Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, didesnis europinis finansavimas strateginės reikšmės susisiekimo projektams yra būtinas, siekiant plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą ir integruotis į Europos transporto sistemą.

„Tokie projektai kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ ne tik turės didžiulę įtaką Lietuvai, bet iš esmės pakeis susisiekimą visame regione, atvers naujų krovinių gabenimo galimybių su europiniu keliu žengiančiomis Ukraina ir Moldova. Mūsų susijungimas su Europos transporto tinklais yra vienas prioritetinių susisiekimo ir viso regiono gynybos tikslų, tačiau strateginiams infrastruktūros projektams spartinti kertinė sąlyga – pakankamas ir laiku skiriamas europinis finansavimas. Dėl to tvirtai ir vieningai akcentuojame būtinybę didinti ES investicijas į mūsų regione įgyvendinamus transporto projektus“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.

Bendroje ministrų deklaracijoje pažymima, kad planuojant būsimą ilgalaikį ES biudžetą ypač svarbu išlaikyti ir reikšmingai sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF), taip pat numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui.  

Iki šiol karinio mobilumo jungtims su Europa gerinti Lietuva yra užsitikrinusi 126,7 mln. eurų ES lėšų. Šios investicijos skirtos magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpų iki Lenkijos sienos tiesimo darbams, Kauno oro uostui ir kitiems svarbiems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams. Vertinant vien tik mūsų šalies karinio mobilumo poreikius, Lietuvai reikėtų papildomų 1,4 mlrd. eurų.

Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti 2021–2027 metais iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.

Deklaracijoje taip pat kalbama apie būtinybę toliau plėtoti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) transporto jungtis šiaurės–pietų kryptimi nuo Baltijos iki pat Juodosios ir Egėjo jūrų. Pabrėžiama, kad papildomos ES investicijos padidintų bendrą Europos transporto sistemos efektyvumą, be to, prisidėtų prie ES žaliojo kurso siekių.

Ministrų susitikimą Prahoje penktadienį rengia Višegrado šalių grupei šiuo metu pirmininkaujanti Čekija.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija