Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovo Martyno Gedaminsko, dėl vos prieš 4 mėnesius kapitaliai rekonstruoto ir nuplauto kelio įmonė jau kreipėsi į atsakingas institucijas. Jų paprašyta sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes. Nustačius, kad projektavimo ar darbų atlikimo metu darbai atlikti nekokybiškai – Kelių direkcija sieks nuostolių atlyginimo.

Kadangi net ir nuslūgus potvyniui keliu Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė nebus įmanoma naudotis, LAKD nurodė rangovui kuo skubiau greta esančiame ir šiuo metu remontuojamame kelyje Pagėgiai-Plaušvariai atlikti būtinuosius tvarkymo darbus ir jame atnaujinti eismą. Darbai bus atnaujinti iškart atslūgus potvyniui.

Šiuo metu LAKD konsultuojasi su specialistais dėl apsemiamų kelių pokyčių ir svarsto atlikti kelio Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė hidrodinaminio poveikio vertinimą. Pirmą kartą Lietuvoje tokia studija buvo atlikta Šilutės rajone statant Rusnės estakadą. Atliekant vertinimus buvo atliktas hidrodinaminis modeliavimas – atsižvelgiama į užliejimo lygį ir galimybes, esant skirtingo dydžio potvyniams, buvo vertinamos ir kitos priemonės, leidžiančios sumažinti ekstremalių potvynių grėsmes. Kadangi hidrodinaminis modeliavimas leidžia įvertinti skirtingų dydžio potvynių poveikius ir pasekmes, turint šią informaciją lengviau priimti teisingą sprendimą.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi klimatas, vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis gamtos stichijomis, aplinkos reiškiniais. Pavasariniai potvyniai vakarų Lietuvoje nėra naujiena, tačiau matome, kad jie kasmet yra didesni, prasideda anksčiau ir tęsiasi ilgiau nei esame įpratę. Kelių projektuotojai turi į tai atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes. Būdami užsakovu suprantame, kad turime ir patys praplėsti, atnaujinti turimas ekspertines žinias, kad ateityje galėtume padėti rangovui ir visi drauge rastume teisingus sprendimus“, – pastebi M. Gedaminskas.

Kelių direkcija statinio griūties tyrimo metu iš atsakingų institucijų sudarytų atstovų komisijai nurodė išanalizuoti, ar projektavimo darbų metu buvo atsižvelgta į specifines šio regiono aplinkos sąlygas.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija