Dronai jau nėra naujiena, tačiau spartus technologijų vystymasis augina bepiločių orlaivių prieinamumą tiek karo pramonėje ir komerciniame sektoriuje, tiek laisvalaikiui bei pramogoms. Eksponentiškai didėjantis susidomėjimas bepilotėmis skraidyklėmis kelia infrastruktūrinių ir teisinių oro erdvės klausimų.

Remiantis ekonominių analizių duomenimis, dronų pardavimai Europoje toliau auga. Prognozuojama, kad iki 2050 m. bepilotės skraidyklės sudarys iki 35 proc. visų orlaivių kariuomenėse, o komerciniame ir viešajame sektoriuose iki 2035 m. bus pasiektas 400 tūkst. aktyvių naudotojų skaičius. Laisvalaikio ir pramogų rinkoje prisotinimas įvyks jau 2025 m. ir pasieks 7 mln. vienetų aktyviai oro erdvėje pilotuojamų dronų.

Kylantys iššūkiai

Didėjant dronų kiekiui, svarbiausiu iššūkiu priežiūros organizacijoms ir paslaugų teikėjams tapo saugumo užtikrinimas: reikia prižiūrėti skrydžių saugą, kibernetinį saugumą, užtikrinti žmonių privatumą, aplinkosaugos reikalavimus, duomenų apsaugą ir technologinį patikimumą.

„Be to, jaučiamas vieningo technologijų vystymo Europoje trūkumas: stringa integracija su pilotuojama aviacija, ryškėja techninių savybių, skrydžio procedūrų, duomenų bei komunikacijos standartizavimo būtinybė; trūksta aiškios ir visiems prieinamos informacinės platformos. Visoms šioms problemoms išspręsti laiko turime nedaug, kol, pagal Europoje atliktas mokslines studijas, bus pasiektas dronų naudojimo laisvalaikiui pikas“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis.

Diegiami nauji įrankiai

Anot „Oro navigacijos“ specialisto oro erdvė yra ribota ir didėjant naudotojų skaičiui ji, deja, nesiplečia, tad visi turi ja naudotis netrukdydami vieni kitiems ir užtikrindami tokius svarbius dalykus kaip skrydžių sauga, saugumas bei privatūs interesai. Tik aiškiai nustačius „žaidimo taisyklės“, t.y. parengus atitinkamus teisės aktus bei numačius visų „ekosistemos“ dalyvių atsakomybes bus galima pilnai integruoti naujus oro eismo dalyvius į oro eismo valdymo sistemą.

Lietuvoje planuojama diegti skaitmeninė infrastruktūra „U-Space“: tai atitinkama oro erdvė ir jos struktūra, paslaugos ir procedūros, skirtos dronų integracijai į Europos žemutinę oro erdvę. Aukšto lygio diegimo koncepcija ir paslaugų teikimo reikalavimai pateikti Europos Sąjungos reglamentuose. Taip pat siekiant įgalinti dronų „ekosistemos“ diegimą bus parengti ir nauji atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Minėtos „U-Space“ sistemos tikslas – skatinti saugią bepiločių orlaivių ir jų operatorių prieigą prie Europos oro erdvės. Ši sistema registruos skrydžius vykdyti ketinančius operatorius, teiks jiems reikalingą skrydžiams vykdyti informaciją, priims paraiškas skrydžiui bei suteiks atitinkamus leidimus.  Sistemos rezultatas – saugesnė oro erdvė, kuria pagal nustatytas taisyklės galės naudotis naujieji naudotojai.

„Oro navigacija“ atstovo teigimu, žemutinės oro erdvės valdymo įrankis „U-Space“ padės operatyviai dalintis žemutinės oro erdvės naudotojų veiklai vykdyti reikalinga informacija, įskaitant duomenis apie aplink vykstantį oro eismą. „Tai leistų bepiločio orlaivio naudotojams matyti, kur aplink yra oro balionas ar sraigtasparnis, o kur netrukus kils lėktuvas. Drono pilotas gaus statinę ir dinaminę skrydžiams vykdyti reikalingą informaciją, matys oro erdvės elementus ir vietas, kur jis negali atlikti skrydžio. Tam bus numatyta bendros informacijos tiekimo paslauga, kuri būtų pristatoma informacinių žinučių arba vaizdo pavidalu į išmaniuosius įrenginius“, – prideda R. Petrovskis.

Skirtingos taisyklės

Skrydžiai bepiločiais orlaiviais skirstomi į tris kategorijas: atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją – jose skiriasi reikalavimai, keliami skrydžiams ir dronų pilotams.

Dauguma dronų mėgėjų patenka į atvirąją bepiločių orlaivių skraidymo kategoriją, kurioje šiuo metu nereikia gauti leidimo atskirai kiekvienam skrydžiui, jei drono operatorius ir planuojamas skrydis atitinka Nacionalinio standartinio scenarijaus reikalavimus. Šios kategorijos dronų naudotojams pagrindiniai reikalavimai yra pasitikrinti galiojančią oro navigacijos informaciją bei atsižvelgti į kitus taikomus ribojimus ir reikalavimus (ribojimai dronams skraidyti šalia oro uostų, draudžiamuose ar specialios veiklos zonose, skristi aukščiau kaip 120 m ir pan.). Vykdant atviros skrydžio kategorijos skrydžius reikalaujama nepaleisti skrendančio bepiločio orlaivio iš akių, išlaikyti saugų atstumą nuo žmonių ir gyvūnų, o jei bepilotis orlaivis sužeidė žmogų ar pažeidė draudžiamos zonos ribas, privaloma iš karto informuoti atitinkamas institucijas.

Primintina, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. visi bepiločių orlaivių (UAS) savininkai turi registruotis Transporto kompetencijų agentūros (TKA) internetinėje sistemoje. Joje užsiregistravęs asmuo gauna autentišką UAS naudotojo registracijos numerį, kuriuo turi pažymėti visus turimus bepiločius orlaivius.

Skristi galima ne bet kur

Bepiločiai orlaiviai gali skraidyti iki 120 m aukščio visur, išskyrus Lietuvos Respublikos specialios veiklos oro erdvės (t.y. draudžiamose, ribojamose, pavojingose zonose jų veikimo metu) zonas, o šias zonas nustato LR susisiekimo ministras. Skrydžiai be atskiro kompetentingų institucijų leidimo draudžiami atitinkamoje oro erdvėje šalia oro uostų, karinėse teritorijose, įvairių renginių metu.

„Su „Oro navigacijos“ komanda esame parengę Lietuvos Respublikos oro erdvės 3D atvaizdavimo modelį. Jame parodytos visos specialios veiklos zonos ir oro erdvės struktūra. Juo naudotis itin paprasta – modelį galite atsidaryti savo kompiuteryje arba mobiliajame telefone“, – primena R. Petrovskis.

Apie VĮ „Oro navigacija“

VĮ „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners”