Po žiemos nusprendėte nusiplauti automobilį? Štai, ką reikėtų žinoti

Po žiemos nusprendėte nusiplauti automobilį? Štai, ką reikėtų žinoti

Traukiantis žiemiškiems orams ir artėjant pavasariui, dažnas vairuotojas džiaugiasi pagaliau nusiplovęs automobilį – saulėtomis dienomis prie plovyklų neretai nusidriekia ilgiausios eilės. Tiesa, dažnai džiaugsmas trunka neilgai. Ankstyvam pavasariui būdinga nekintanti tendencija – 30 proc. išaugęs žalų, užfiksuotų išvažiavus iš plovyklų, skaičius. Visgi skubėti kaltinti plovyklos nereikėtų – neretai nuplovus automobilį tiesiog geriau matomi įvairūs anksčiau nepastebėti smulkūs apgadinimai.

„Įvairūs įbrėžimai ant automobilio kėbulo,  stiklo įdaužos – tai tik keli iš dažniausiai pastebimų apgadinimų. Pasitaiko ir nulaužtų valytuvų, veidrodėlių. Kiekvieną ankstyvą pavasarį fiksuojame žalų nusiplovus automobilį piką, ši tendencija nesikeičia jau daugybę metų“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė ir priduria, kad nuostoliai tokiais atvejais siekia vidutiniškai 400 eurų.

1 scenarijus. Apgadinta plovykloje

Pasak G. Jasaitės, net plaunant automobilį specializuotose plovyklose būna įvairių gedimų ar kitų aplinkybių, dėl kurių atsiranda smulkių defektų. Pasitaiko atvejų, kai į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižo ir apdaužo visą automobilį, kartais transporto priemonę apgadina ne vietoje pastatytos kopėtėlės.

„Dažniausiai fiksuojamos žalos – nulaužti valytuvai, veidrodėliai, šepečių apibraižytos durelės ar kapotas. Tokiais atvejais atsakomybę už apgadintus automobilius turėtų prisiimti plovykla, tačiau svarbu surinkti tai įrodančius faktus. Tai padaryti vairuotojui gali padėti plovykloje įrengtos vaizdo kameros“, – pataria žalų specialistė.

Paprastai plovyklos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, todėl esant abipusiam sutarimui pasirašoma pretenzija, o žala – atlyginama. Sudėtingesni atvejai fiksuojami, kai abipusio susitarimo pasiekti nepavyksta.

Jeigu žala buvo padaryta dėl plovyklos kaltės, o plovykla nėra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu ir dėl savo kaltės nesutinka, gelbsti automobilių kasko draudimas. Jeigu ir šios apsaugos vairuotojas neturi, vienintelis būdas išieškoti žalą – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

2 scenarijus. Žiemos palikimas

Anot „If“ atstovės, pasitaiko ir tokių situacijų, kai vairuotojai būna įsitikinę, jog žalą sukėlė plovyklos šepetys, tačiau ekspertų vertinimas parodo, jog kaltas visai ne jis.

Neretai vairuotojai dėl įbrėžimų pirmiausia kaltina plovyklą, nors iš tikrųjų automobilis buvo apgadintas anksčiau, o žiema, purvas, prastos oro sąlygos šiuos įbrėžimus užmaskavo.

„Žiemą lauke laikomas automobilis pasidengia smėliu, akmenukais, kurie plaunant gali pažeisti kėbulą. Taip pat neretas atvejis, kai automobilis apibraižomas stovėjimo aikštelėse, tačiau per sniego, ledo ir purvo sluoksnį vairuotojai to nepastebi, o trūkumai išryškėja tik visa tai nuplovus“, – sako transporto žalų grupės vadovė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnu atveju gelbsti kasko draudimas, tačiau vairuotojams vertinga prisiminti,  kad subraižymai dėl nekokybiškai atliktų dažymo darbų arba bet koks natūralus susidėvėjimas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu.

Rekomendacija vairuotojams – nufotografuoti automobilį prieš plaunant

Pasak ekspertės, norint išvengti nemalonių incidentų, rekomenduojama prieš vykstant į plovyklą apžiūrėti visas detales, patikrinti, ar veidrodėliai, degalų bako dangteliai yra uždaryti, saugiai pritvirtinti, nuimtos antenos, kurios gali nulūžti.

„Jei yra galimybė, visada pravers nufotografuoti automobilį prieš plovimą – ginčui kilus, turėsite aiškų įrodymą, – sako G. Jasaitė. – Taip pat rekomenduotina dažniau atidžiai apžiūrėti savo transporto priemonę ir reguliariai ją plauti – ilgesnį laiką nusėdęs purvas, dulkės ar druska gali pakenkti paviršiui ar net sukelti eroziją, be to, taip lengviau galėsite surasti žalą padariusį kaltininką.“

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Baltijos šalių transporto ministrai ragina didinti ES investicijas į saugumui svarbius tarpvalstybinių jungčių projektus

Baltijos šalių transporto ministrai ragina didinti ES investicijas į saugumui svarbius tarpvalstybinių jungčių projektus

Penktadienį Palangoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai bendrai pasirašytu dokumentu išreiškė siekį išlaikyti ir toliau didinti europinį finansavimą strateginiams transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa. Bendrame dokumente „CEF III – kryptingas požiūris į ES susitelkimą“, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas ir Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas […]


Baltijos šalių transporto ministrai ragina didinti ES investicijas į saugumui svarbius tarpvalstybinių jungčių projektus

Baltijos šalių transporto ministrai ragina didinti ES investicijas į saugumui svarbius tarpvalstybinių jungčių projektus

Penktadienį Palangoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai bendrai pasirašytu dokumentu išreiškė siekį išlaikyti ir toliau didinti europinį finansavimą strateginiams transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa. Bendrame dokumente „CEF III – kryptingas požiūris į ES susitelkimą“, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas ir Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas […]


Baltic Transport Ministers call for increased EU investment in key cross-border infrastructure projects

Baltic Transport Ministers call for increased EU investment in key cross-border infrastructure projects

Lithuanian, Latvian and Estonian Transport Ministers met in Palanga on Friday to sign a joint document expressing their aim to maintain and further increase European funding for strategic transport infrastructure projects that improve military mobility links to Europe. In the joint non-paper “CEF III – a focused approach to bring the EU closer together”, Marius […]


Baltic Transport Ministers call for increased EU investment in key cross-border infrastructure projects

Baltic Transport Ministers call for increased EU investment in key cross-border infrastructure projects

Lithuanian, Latvian and Estonian Transport Ministers met in Palanga on Friday to sign a joint document expressing their aim to maintain and further increase European funding for strategic transport infrastructure projects that improve military mobility links to Europe. In the joint non-paper “CEF III – a focused approach to bring the EU closer together”, Marius […]


Naujas vairuotojas Vilniuje? 4 programėlės, kurios padės kelyje jaustis saugiau

Naujas vairuotojas Vilniuje? 4 programėlės, kurios padės kelyje jaustis saugiau

Vilniaus gatvės alsuoja miesto šurmuliu ir kultūra, o naujiems vilniečiams miestas tampa ir gatvių labirintu. Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, rugsėjį į sostinės gatves išvažiuoja apie 30–40 proc. daugiau automobilių, lyginant su vasaros srautu. Rudens spūstys gali sukelti stresą net ir patyrusiems vairuotojams. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, siūlo keletą nemokamų programėlių, kurios padės […]


TTLA prisijungė prie IRU – didžiausios pasaulyje kelių transporto asociacijos

TTLA prisijungė prie IRU – didžiausios pasaulyje kelių transporto asociacijos

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), vienijantis didžiausias sektoriaus įmones Lietuvoje, tapo Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU asocijuotu nariu. TTLA vadovas Povilas Drižas tikisi, kad narystė IRU, didžiausioje pasaulyje kelių transporto asociacijoje, leis išnaudoti bendradarbiavimo galimybes mobilumo ir logistikos srityje, sprendžiant praktinius bei reguliacinius klausimus, globalius iššūkius. „Tarptautinės prekybos ir tranzito lengvinimas, sąžiningos konkurencijos užtikrinimas, […]