Pirmasis Lietuvos oro uostų finansų pusmetis: nuoseklus augimas ir didėjančios neaviacinės pajamos

Apžvelgę pirmąjį 2019 m. pusmetį, Lietuvos oro uostai skaičiuoja aukštesnius nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pasiektus finansinius rezultatus. Bendros pajamos nuosekliai augo ir pasiekė 23,7 mln. Eur, itin padidėjo neaviacinių pajamų rodiklis.  

Bendros pirmųjų šešių šių metų mėnesių Lietuvos oro uostų įmonės pajamos yra 16 proc. didesnės nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Aviacinės veiklos, t. y. skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo ir pan., sugeneruotos pajamos padidėjo 10 proc., neaviacinės – gautos iš komercinių zonų, restoranų, kavinių, patalpų nuomos ir kitų oro uostuose teikiamų papildomų paslaugų – padidėjo net 29 proc. Grynasis pelnas prieš apmokestinimą šių metų pirmąjį pusmetį augo 32 proc. (lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu) ir pasiekė 7,4 mln. eurų.

„Išaugusius pajamų skaičius lėmė efektyvus oro uostų komandos darbas, pernai sėkmingai atlikta Vilniaus oro uosto komercinės zonos rekonstrukcija ir augantys keleivių kiekiai. Ypač džiugina išaugusios neaviacinės veiklos pajamos, kurios pirmą pusmetį sudaro net 37 proc. visų pajamų. Oro uostų paslaugų plėtra neša naudą ir rodo sėkmingą mūsų strateginės veiklos įgyvendinimą“, – sako Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Tomas Krakauskas.  

Šiuo metu didžiąją Lietuvos oro uostų pajamų dalį sudaro aviacinė veikla: per pirmuosius šešis metų mėnesius Lietuvos oro uostų aviacinės veiklos pajamos siekė beveik 15 mln., neaviacinės – 8,7 mln. Eur. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) duomenimis, neaviacinių pajamų vidurkis pasaulio oro uostuose sudaro 40 proc. nuo bendro pajamų srauto.

Tiesa, neaviacinių pajamų rezultatai kasmet nuosekliai auga: per 5 Lietuvos oro uostų įmonės veiklos metus neaviacinės veiklos pajamos išaugo daugiau nei du kartus. Per 2019 m. oro uostuose iš neaviacinių paslaugų jau uždirbta tiek, kiek per visus 2013-uosius.

„Mūsų vizija – atviri, šiuolaikiški, įvairias paslaugas keleiviams galintys pasiūlyti oro uostai, kuriuose keleiviai gali naudotis plataus spektro neaviacinėmis paslaugomis. Tai, kad pirmąjį pusmetį neaviacinės veiklos pajamos sudaro daugiau nei trečdalį visų pajamų, yra pernai ir šių metų pradžioje įgyvendintų planuotų sprendimų rezultatas“, – komentuoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.

Kaune ir Palangoje pastaruoju laiku plėtėsi komercinės zonos, Vilniaus oro uoste praėjusiais metais atidarytos dvi naujos koncepcijos picerijos: ES ir ne Šengeno zonose, atnaujintas verslo klubas, atlikti kiti oro uosto komercinės zonos atnaujinimo darbai. Šiuo metu vyksta VIP terminalo su konferencijų centru statyba, netrukus prasidės plėtros darbai Palangos oro uoste. Per 5 įmonės veiklos metus komercinių plotų dydis oro uostuose išaugo 26 proc.: nuo 3569 iki 4852 kv. m. Be to, šių metų pradžioje investuota ir į reklamą: visuose oro uostuose įdiegta daugiau nei 100 skaitmeninių, funkcionalių reklamos priemonių.

Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos oro uostų EBITDA (t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), lyginant su tuo pačiu laiku praėjusiais metais, padidėjo dešimtadaliu – pasiekė 10,8 mln. Eur.  Tiesa, šiemet keleivių srautai oro uostuose auga pastebimai santūriau nei ankstesniais laikotarpiais ir sufleruoja nuoseklų, tačiau nuosaikesnio pagreičio įmonės augimą.

„Per paskutinius kelerius metus keleivių skaičiui oro uostuose sparčiai išaugus, Lietuva beveik priartėjo prie Vakarų Europos šalių vidutinio lygio pagal skrydžių skaičių tenkantį vienam gyventojui, todėl natūralu, kad keleivių skaičius kaip ir aviacinės pajamos šiemet nebeauga taip sparčiai. Mūsų pagrindiniai prioritetai šiuo metu yra neaviacinių pajamų didinimas ir sėkmingas Kauno bei Vilniaus oro uostų rekonstrukcijos vykdymas“, – apžvelgia Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas T.Krakauskas.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”