Pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostuose augo ir keleivių, ir skrydžių skaičius

1

Pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostuose augo ir keleivių, ir skrydžių skaičius

Pirmąjį šių metų pusmetį keliones per Lietuvos oro uostus rinkosi beveik 3 mln. keleivių – tai yra 15 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Sparčiai augo ir skrydžių bei perskraidintų krovinių rodikliai, tad tikimasi, kad metų pabaigoje bus galima pranešti net kelis šalies oro uostų rekordus.

Lietuvos oro uostų vykdomosios direktorės Lauros Joffė teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį bendras Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnautų keleivių skaičius siekė beveik 3 mln. ir nuo praėjusių metų išaugo puse milijono.

„Pernai iš viso aptarnavome 5,2 mln. keleivių – toks rezultatas viršijo mūsų lūkesčius, ypač vertinant tai, jog 35 vasaros dienas vyko Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Siekiame, kad 2018 metų rodikliai ir toliau gerėtų ir iki šių metų pabaigos planuojame aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių“, – sakė L. Joffė.

Pirmąjį šių metų pusmetį keleivių skaičius augo visuose šalies oro uostuose, o didžiausią skirtumą pajuto sostinė. Vilniaus oro uostas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suskaičiavo net 17 proc. daugiau skrendančiųjų – t. y. daugiau nei 2 mln. Iš Kauno išskrido dešimtadaliu daugiau keleivių negu praėjusiais metais – apie 470 tūkst., o Palangos oro uostas aptarnavo 144 tūkst. keleivių – 7 proc. daugiau nei pirmąjį 2017-ųjų pusmetį.

Visuose oro uostuose per pirmąjį šių metų pusmetį įvykdyta beveik 30 tūkst. skrydžių. Tuo tarpu pernai per visus metus buvo aptarnauta daugiau kaip 55 tūkst. skrydžių. Viliamasi, kad šiemet šis skaičius viršys 60 tūkst.

Skrydžių rodiklis augo visuose trijuose oro vartuose. Vilniaus ir Palangos oro uostuose jis didėjo po 8 proc., atitinkamai 23 tūkst. ir daugiau kaip 2 tūkst. skrydžių. Kauno oro uoste įvykdyta 4,5 tūkst. skrydžių – šis skaičius, lyginant su pernai, išaugo 6 proc.

„Smarkiai padidėjęs maršrutų skaičius, reguliariųjų bei užsakomųjų skrydžių pasiūla, vis augantis turizmo srautas bei didėjantis investuotojų skaičius šalyje labiausiai prisideda prie šalies oro uostų sėkmės“, – tikino L. Joffė.

Per pirmajį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, perskraidinta ir 16 proc. daugiau krovinių. Daugiausia krovinių yra pervežama Vilniuje ir šis skaičius nuolat auga.

Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė atkreipė dėmesį, kad ir toliau plečiasi krypčių, kurias galima oro transportu tiesiogiai pasiekti iš Lietuvos, skaičius. Per pirmąjį 2018 m. pusmetį keliautojams jau buvo pasiūlyta skristi 8-iomis naujomis kryptimis: iš Vilniaus pradėta skraidinti į Atėnus, Astaną, Korfu ir Milano Malpensos oro uostą, iš Kauno – į Burgasą, Riminį, Žironą ir Varšuvą. Taip pat padidintas skrydžių dažnumas iš Vilniaus į Rygą ir Agadirą, iš Palangos – į Rygą. Dar šį rudenį keliautojai iš sostinės galės pasiekti Amaną, Trevizą bei Marakešą, o iš Kauno – Boloniją, Milaną bei Tel Avivą.

Šiuo metu iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų lėktuvai skraido į 29 šalis.

Daugiausia keleivių Lietuvos oro uostuose aptarnavo oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Per pirmąjį šių metų pusmetį jas pasirinko daugiau nei pusė keleivių. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]