Siekdama sumažinti įmonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maisto ir gėrimų kompanija „Paulig“ kartu su „Neste“ ir DSV 87 proc. iškastinės kilmės dyzelino pakeitė dyzelinu, gaunamu iš atsinaujinančiųjų išteklių. DSV sunkvežimiai, transportuojantys „Paulig“ kavą iš Helsinkio į Baltijos šalis, prie „Neste MY Renewable Diesel“ dyzelino iš tvarių žaliavų perėjo 2021 m. spalio mėnesį.

Kasmet iš Helsinkio į Baltijos šalis keliauja daugiau nei 500 „Paulig“ kavą vežančių sunkvežimių. Perėjimas prie „Neste MY Renewable DieselTM“ sumažins „Paulig“ vežamų krovinių anglies pėdsaką iki 90 proc.*, lyginant su pėdsaku, sukuriamu naudojant iškastinės kilmės dyzeliną. Tai reiškia, kad kasmet „nuo gręžinio iki automobilio“ (angl. „well-to-wheel“: nuo kuro iškasimo ir perdirbimo iki distribucijos bei panaudojimo) gyvavimo ciklometu bus išmetama 84 000 kilogramų mažiau teršalų. Įmonėms bendradarbiaujant, šiuo metu 87 proc. visų „Paulig“ kavos krovinių iš Suomijos į Baltijos šalis vežami naudojant dyzeliną iš atsinaujinančiųjų išteklių. 

„Perėjimas prie iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamo kuro yra pirmasis konkretus veiksmas, mažinant „Paulig“ logistikos Baltijos šalyse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Mūsų ambicingus tikslus klimato srityje patvirtino „Mokslu pagrįstų tikslų“ (angl. „Science Based Targets“) iniciatyva. Siekiame iki 2030 m. mūsų verslo operacijų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80 proc., o susidarantį vertės kūrimo grandinėje – 50 proc.“, – sako „Paulig“ Pabaltijo mažmeninės prekybos komercijos direktorius Rainer Tammet. 

„Esame įsipareigoję iki 2025 m. sumažinti įmonės logistikos teršalų išmetimą 25 proc., lyginant su 2018 m. rodikliais. „Paulig“ logistika rūpinasi mūsų partneriai, todėl šį tikslą galime pasiekti tik bendradarbiaudami su tokiais paslaugų operatoriais kaip DSV, kurie, norėdami paspartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, siekia kelių transportui naudoti degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių,“ – priduria R. Tammet.

DSV ir „Paulig“ bendradarbiauja logistikos paslaugų srityje nuo 2001 m. ir ši nauja iniciatyva kartu su „Neste“ išplečia bendradarbiavimą į naują ir svarbią sritį. Tokios strateginės partnerystės yra svarbiausias veiksnys, plėtojant tvarų verslą.  

„Mes, DSV, atliekame savo vaidmenį prisiimdami atsakomybę už transporto sektoriaus orientavimą į tvaresnę ateitį. „Paulig“ yra pirmasis DSV klientas tiek Suomijoje, tiek Baltijos šalyse, kuris pereina prie kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių. Didžiuojamės, kad bendradarbiaujame su „Paulig“ ir „Neste“, siekdami tvaresnės tiekimo grandinės“, – sako Jurkka Mäkelä, DSV pardavimų ir rinkodaros skyriaus vyresnysis direktorius.

„Be to, kad mažiname savo veiklos anglies pėdsaką, klimato srityje taip pat siekiame padėti  mūsų klientams sumažinti jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Mes didžiuojamės, kad siekiant šių tikslų, Baltijos šalyse bendradarbiaujame su „Paulig“ ir DSV.  Džiaugiuosi matydama, kad mūsų ambicijos ir vertybės tvarumo srityje yra tokios pačios. Bendradarbiaudami galime imtis konkrečių veiksmų, judant link anglies požiūriu neutralios ateities“, – sako Heidi Peltonen, „Neste“ rinkodaros ir paslaugų skyriaus tvarių partnerysčių komandos vadovė.

* Gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekio ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo apskaičiavimo metodika atitinka Europos Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą II (2018/2001/ES).

„Paulig“ yra šeimai priklausanti maisto ir gėrimų kompanija, kurianti naują, tvarią maisto kultūrą – tokią, kuri yra naudinga tiek žmonėms, tiek planetai. Įmonė siekia tapti lydere tvarumo srityje maisto ir gėrimų pramonėje. „Paulig“ tikslas sumažinti logistikos išmetamų teršalų kiekį 25 proc. yra dalis platesnio bendrovės siekio: iki 2030 m. verslo operacijų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80 proc., o susidarantį vertės kūrimo grandinėje – 50 proc., lyginant su 2018 m. rodikliais. 100 proc. „Paulig“ kavos yra gaunama iš tvarių šaltinių, o įmonės kavos skrudyklos Helsinkyje ir Porvo mieste neišmeta į aplinką anglies dioksido. 

DSV klientams siūlo aukštos kokybės,konkurencingas, globalias transporto ir logistikos paslaugas. DSV siekia būti trečiosios šalies logistikos paslaugų teikėju, kuris labiausiai prisideda kuriant tvarias vertės grandines, tuo pačiu nepamirštant ekonominių aspektų. Įmonė iki 2030 m. siekia sumažinti savo 1-os ir 2-os sričių (apimančių įrenginius ir įmonės transporto priemones)išmetamųjų teršalų kiekį 40 proc. bei 3-ios srities (apimančios visą samdomą transportą) – 30 proc., lyginant su 2019 m. rodikliais. Šie tikslai yra suderinti su Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais, t.y. siekti, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau stengtis apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C.

„Neste“ (NESTE, „Nasdaq Helsinki“) kuria sprendimus kovai su klimato kaita ir spartina perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kompanija perdirba atliekas, liekanas ir novatoriškas žaliavas į atsinaujinančiuosius degalus ir tvarias plastikų bei kitų medžiagų žaliavas. „Neste“ yra pasaulyje pirmaujanti dyzelino iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tvarių aviacinių degalų gamintoja, kurianti cheminio perdirbimo procesą kovai su plastiko atliekų problema. Kompanija siekia, pritaikant jos atsinaujinančiuosius ir žiedinius sprendimus, padėti klientams iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau kaip 20 milijonų tonų per metus. Kaip technologiškai pažangi aukštos kokybės naftos produktų perdirbėja, įsipareigojusi iki 2035 m. pasiekti anglies požiūriu neutralią gamybą, „Neste“ taip pat pristato atsinaujinančiąsias ir perdirbtas žaliavas, tokias kaip plastiko atliekos, skirtas tolesniam apdirbimui. „Neste“ reguliariai įtraukiama į „Dow Jones“ tvarumo indeksą ir tarptautinį 100 pasaulio tvariausių įmonių sąrašą. 2020 m. „Neste“ pajamos siekė 11,8 mlrd. eurų, o 94 proc. įmonės palyginamo veiklos pelno gauta iš atsinaujinančiosios kilmės produktų. Daugiau informacijos: www.neste.com

Pranešimą paskelbė: Renata Keršienė, „AR Consulting“