Panevėžio rajono savivaldybėje šiandien pristatytos magistralinio kelio „Via Baltica“ plėtros galimybės – ruožų nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektiniai sprendiniai. Rengiantis tolesnei šios strateginės reikšmės magistralės rekonstrukcijai Lietuvoje, 137,5 km ilgio kelio ruožus A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) numatoma atnaujinti iki 2030 metų.
Panevėžyje pristatyti valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 7,508 km iki 87,861 km ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo nuo 9,0 km iki 66,098 km priešprojektiniai sprendiniai.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, šiuo metu vyksta esminiai per Lietuvą einančios tarptautinės magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai atkarpose ties Marijampole ir Lenkijos siena, vienas po kito platinami ir rekonstruojami vis nauji jos ruožai, todėl keliamas tikslas kuo greičiau pradėti darbus ir kitoje „Via Baltica“ atkarpoje – Latvijos sienos link.
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ bus svarbi Šiaurės–Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su kitomis Baltijos regiono šalimis ir Europa. Remdamiesi atlikta kaštų-naudos analize ir galimybių studijos išvadomis, planuojame, kad šis kelias iki Latvijos sienos bus 2+2 juostų. Atitinkamai jau dabar pradėsime visas būtinas procedūras, reikalingas projekto įgyvendinimui, – Vyriausybėje inicijuosime specialiųjų planų rengimo ir žemės išpirkimo pradžią“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vienas pagrindinių uždavinių rengiant „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektinius sprendinius – parinkti geriausią valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 ir A10 ilgalaikės plėtros alternatyvą, kad gerėtų automobilių važiavimo sąlygos, mažėtų eismo įvykių skaičius, būtų užtikrintas geresnis ir saugesnis su „Via Baltica“ besiribojančių teritorijų susisiekimas vietinės reikšmės keliais, infrastruktūra atitiktų karinio mobilumo poreikius.
„Šiandien pristatyti pirminiai projektiniai sprendiniai – dar vieno magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo etapo pradžia. Planuojama, kad A8 ir A10 ruožų, kurių bendras ilgis 137,5 km, rekonstrukcija bus baigta iki 2030 m. Tikimės, kad visos procedūros – teritorijų planavimo dokumentų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo, rangos, viešųjų pirkimų – bus atliktos sėkmingai ir „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos sienos, t. y. per visą Lietuvos teritoriją, saugiai ir patogiai galėsime važiuoti jau po 7 metų“ – sako LAKD vadovas Marius Švaikauskas.
Artimiausiu metu Susisiekimo ministerija Vyriausybei pateiks šių magistralių specialiųjų planų rengimui pradėti reikalingo nutarimo projektą, kurį patvirtinus, prasidės teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu bus nustatomos projektų sprendiniams įgyvendinti reikalingos žemės ribos, kurios vėliau bus išperkamos valstybės vardu. Žemės paėmimo procedūroms besibaigiant, bus skelbiamas konkursas techniniams darbo projektams parengti, o gavus statybą leidžiantį dokumentą, prasidės ir statybos darbai.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginės gairėse magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožų rekonstrukciją numatyta užbaigti iki 2030 m. pabaigos.
Europinė magistralė E67 yra E kategorijos kelias, driekiasi nuo Prahos Čekijos Respublikoje link Helsinkio Suomijoje, per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kelias jungia Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Atkarpa nuo Varšuvos iki Talino (atstumas – 970 km) yra labai reikšminga kelių jungtis Baltijos šalims.
„Via Baltica“ ilgis Lietuvos teritorijoje – 269 km, driekiasi keliais ar jų atkarpomis: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Ji yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje yra didelis vietinio ir tarptautinio krovininio eismo intensyvumas.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino ūkio subjektų priežiūros tvarką. Nuo šiol RRT kasmet įvardins, kurios sritys laikomos prioritetinėmis, kodėl jos pasirinktos ir kokių problemų siekiama išvengti. Pagrindinis pokytis – patikrinimai bus planuojami pagal rizikos vertinimą. Tai reiškia, kad RRT vertins, kur galimi pažeidimai galėtų turėti didžiausią poveikį vartotojams, verslui ar viešajam interesui. Vertinant rizikas bus […]
Europa šiandien stovi kryžkelėje. Viena vertus, turime ambicingus klimato tikslus, kita vertus – milijonus žmonių, kuriems kasdienė kelionė į darbą automobiliu tampa vis sunkiau įkandama. Būtent todėl socialinės automobilių nuomos idėja šiandien nėra tik politinė iniciatyva – tai būtinybė. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija aiškiai įvardijo kryptį: turime sukurti europinį, Europoje […]
Pasaulyje lyderiaujanti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) oro linijų bendrovė „Avion Express“ praneša apie pokyčius vadovų komandoje. Nuo birželio 1-osios įmonės generaliniu direktoriumi tampa Vytenis Šuklys. V. Šuklys yra sukaupęs ilgametę patirtį finansų valdymo srityje didelėse įmonėse, o pastaruoju metu dirbo finansų vadovu logistikos įmonių grupėje. Prieš kelerius metus jis taip […]
Tarptautinė antžeminio orlaivių aptarnavimo ir degalų tiekimo paslaugų įmonė „Baltic Ground Services“ (BGS) pratęsė ilgalaikę partnerystę su „Heston Airlines“ dėl degalų tiekimo Talino oro uoste. Naujoji sutartis įsigalios 2026 m. birželio 1 d. Pagal atnaujintą sutartį, „BGS“ toliau tieks aviacinius degalus ir palaikys „Heston Airlines“ užsakomųjų skrydžių veiklą viename svarbiausių Baltijos šalių oro uostų – […]
Remiantis prestižinio „QS Best Student Cities 2026“ reitingo duomenimis, Kaunas – vienas geriausių, studentams pritaikytų miestų pasaulyje. Daugiau nei 40 tūkst. studentų vienijančiame mieste jauni žmonės randa ne tik kokybiškas studijas, bet ir aktyvaus laisvalaikio, kultūros bei karjeros galimybes. Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, kalbėdamas apie Kauną, pastebi, kad tai miestas, […]
Prabangos segmentas šiandien vis dažniau apibrėžiamas ne vien per patį produktą, bet ir per tai, ką jis leidžia patirti. Prabanga tampa susijusi ne tik su turėjimu, bet ir su emocija, išskirtinumu, bendruomene bei autentiškomis patirtimis. Šios tendencijos ryškiai matomos ir prabangių automobilių rinkoje. Nors „Porsche“ nuo pat savo ištakų buvo daugiau nei automobilis – šis […]