Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Netikėtai pasaulį užklupęs Covid-19 iš esmės sukrėtė aviacijos industriją. Siekiant suvaldyti virusą, lyg tol klestėjusi sfera kone pernakt smuko į dar neregėtas žemumas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA teigimu, prireiks bent dviejų metų, kol sugrįšime į 2019 metais pasiekto aviacijos piko laikus. Asociacijos prielaida remiasi optimistinėmis prognozėmis, laikantis pozicijos, kad pasaulinė pandeminė situacija gerės arba bent jau išliks stabili.

Ne pirma krizė aviacijoje

Covid-19 nebuvo pirmoji krizė, sudrebinusi aviacijos industriją. 1991 metų pasaulinė recesija, 2001 Rugsėjo 11-tosios įvykiai, 2003 metų SARS protrūkis, 2009 metų didysis ekonominis nuosmukis, vėliau – kiaulių gripas, Ebola, MERS bei Zika protrūkiai – visi šie globalūs įvykiai turėjo didelės įtakos aviacijai.

Smarkiai sumažėję keleivių srautai, panaikinti maršrutai, išnaudoti finansiniai rezervai, sustabdytas planuotas augimas, sumažėjęs pasitikėjimas kelionėmis oru – visa tai daugiau ar mažiau sekė kiekvieną aviacijos krizę. Nepaisant to, ši industrija yra linkusi atsitiesti.

Anot LAVIA valdybos pirmininko Jorio Gintilo, vidutiniškai aviacijai prireikia apie 12 mėnesių, kad smukę keleivių mastai grįžtų į įprastas vėžes. Tiesa ir atsigavimo tempai beveik visais atvejais viršydavo prognozes. Tačiau ar tiek laiko pakaks atsigauti industrijai po Covid-19 pandemijos, kurios „gylis“ viršijo visas ankstesnes krizes kartu sudėjus?

Keleivių pervežimas oru sumažėjo 70%

Didžiausią smūgį dėl pandemijos gavo keleivinius skrydžius vykdančios oro linijos. Kelionių draudimai lėmė, jog keleivių srautai globaliai sumažėjo apie 70%. Lietuvoje pervežamų keleivių kiekis – ne išimtis.

„Kasmet stabiliai augęs Lietuvoje oru pervežtų keleivių skaičius 2020 sumažėjo itin smarkiai,“ – teigia J. Gintilas. „2019 metais Lietuvos oro uostais keliavo 6,5 mln. keleivių, o 2020 – tik 1,8 mln., tai yra net 72% mažiau keleivių. Kaimyninėje Latvijoje, į Lietuvą panašioje dydžiu, geografine bei ekonomine padėtimi, keleivių kiekiu 2019 metais mus lenkusioje 17%, srautai sumažėjo net 75%.“

Asociacijos pirmininko teigimu, rinkos atsigavimas bus įtemptas: „Iš viso Europoje yra beveik 500 avialinijų ir virš 50 stambių vežėjų. Bendras šių įmonių valdomas orlaivių parkas siekia beveik 5000 keleivinių lėktuvų. Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50%., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės. Lėktuvų naudotojai intensyviai ieško galimybių juos grąžinti į maršrutus bei yra pasirengę santykinai nebrangiai juos įdarbinti naujose rinkose. Tai neabejotinai didina įtampą ir konkurenciją atsigaunančioje rinkoje, todėl džiaugtis mažu bankrutavusių aviacijos įmonių skaičiumi dar anksti.

Pandemijos krizės kontekste iš esmės visos „nacionalines avialinijos“ yra techninio bankroto būsenoje – jas gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita skiriamos beprecedentės sumos: Latvija skyrė 250 mln. eurų „AirBaltic“ avialinijoms, Austrija – 600 mln. eurų „Austrian Airlines“, Lenkija – 650 mln. eurų „LOT“, Prancūzija ir Olandija – 3.4 mlrd. eurų „AirFrance-KLM“, Vokietija – 6 mlrd. eurų „Lufthansa“ ir t.t.

Akivaizdu, kad kaip po 2001 Rugsėjo 11-tosios įvykių sąlygotos krizės, taip ir po dabartinės pandemijos Europoje, nacionalinės avialinijos pergyvens konsolidacijos procesą ir išliks tik stambiausi nacionaliniai vežėjai arba susiformuos mažesnių vežėjų aljansai,“ – įžvalgomis dalinosi Joris Gintilas.

Anot jo, Lietuva pandemiją gali panaudoti ir savo naudai. „Dėl Covid-19 pandemijos unikalių miestų jungčių (Vilnius-Ryga, Kaunas-Londonas, ir t.t.) rodiklis smuko beveik penktadaliu (18%). Kol daugelis miestų-porų bandys atstatyti savo susijungimą, kiti stengsis kurti naujas unikalias miestų poras. Tai gali tapti puikia galimybe Lietuvai praplėsti krypčių skaičių ir padidinti jau turimą 85 miestų-porų skaičių.“

Krovinių pervežimui oru – menki nuostoliai

LAVIA duomenimis, lyginant su keleivių pervežimu, krovinių pervežimai nukentėjo ženkliai mažiau, o oro uostai, daug dėmesio skyrę oro kroviniams, sugebėjo net užfiksuoti augimą. „Pandemija turėjo teigiamą įtaką Lietuvos krovinių transporto oru rinkai. 2019 metais Lietuvoje oru pervežta buvo 17 211 tonų krovinių, o 2020 šis skaičius paaugo 15% ir siekė jau 19 820 tonų,“ – komentavo Joris Gintilas. „Tuo tarpu Latvijoje neišvengta nuosmukio – krovinių kiekis sumažėjo 26%, iki 19 247 tonų.“

Rodiklių CTK (Cargo Tonne Kilometers) bei RPK (Revenue Passenger Kilometers) palyginimas, 2020 Sausis = 100

Krovinių gabenimo oru augimą nulėmė sudėtinga pandeminė padėtis. „Greitai išaugo poreikis medicininės įrangos bei prekių gabenimui, vėliau – ir vakcinų transportavimui. O kur dar ir pakitusi vartotojų elgsena, elektroninė prekyba. Pervežimas oru yra greičiausias būdas nugabenti krovinius iš taško a į tašką b, o kai buvo uždarytos valstybių sienos, tai neretai buvo ir vienintelis būdas tai padaryti,“ – komentavo LAVIA valdybos pirmininkas.

Po pandemijos regionai atsigaus ne vienodai

Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA duomenimis, skirtingiems regionams prireiks ne vienodai laiko tam, kad sugrįžtų į buvusias vėžes. Anot asociacijos valdybos pirmininko, atsigavimą skatina išaugęs kelionių troškulys, verslo kelionių skaičiaus didėjimas atsiveriant valstybėms bei pamažu gerėjanti ekonominė valstybių situacija. „Greičiausiai keleivinių skrydžių srautas į prieš pandeminį lygį grįš Kinijos vidaus rinkoje, dar 2021 metais turėtų būti pasiektas 2019 metų lygis. Kiek lėčiau atsigaus Šiaurės Amerikos vidaus, Šiaurės-rytų Azijos vidaus bei Okeanijos vidaus rinkos, kuriose 2019 metų apimtys bus pasiektos 2022 metais. Europa tuo tarpu į buvusį lygį sugrįš tik 2023 metais, kaip ir daugelis kitų regionų.“

Lietuvai sugrįžti į 2019 metų srautus užtruks. „Lietuvoje keleivių srautai per 2020 sumažėjo net 72%, tačiau jau dabar matomas  sistemingas atsigavimas, nuoseklus keleivių srautų augimas. 2019 metų skaičius pasiekti turėtumėme taip pat 2023 metais,” – teigia J. Gintilas.

Apie LAVIA:

2010 metais įkurta Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA dalyvauja kuriant ir vystant Lietuvos aviacijos strategiją nacionaliniu mastu. Asociacija atstovauja visas jai priklausančias aviacijos verslo (komercinio pervežimo oru, infrastruktūros, gamybos ir paslaugų teikimo) bendroves, registruotas Lietuvos Respublikoje. Stiprindama savo narių integraciją šalies susisiekimo, transporto ir visos šalies ekonomikos srityje, LAVIA padeda nariams savarankiškai plėtoti teikiamas paslaugas ir kitas veiklas bei užtikrina nuolatinį sektoriaus augimą bei tobulėjimą.

Pranešimą paskelbė: Vilma Vaitiekunaite, Avia Solutions Group

Kiti skelbimai:
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Rekomenduojame

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą […]

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo […]

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that it is important to include a branch line to Klaipėda in the plans of the Trans-European Transport Network (TEN-T), which encompasses the Rail Baltica Project, and all considerations regarding prohibition of vehicles powered by traditional internal combustion engines should be based on strong arguments and facts […]

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

Vienam didžiausių Europoje siuntų pristatymo tinklų „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose, netoli policijos komisariato. Vien į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį. Dėl „built-to-suit“ tipo […]

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės. Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad […]

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams. „Patekimas į Lietuvos […]