NŽT – svarbus „Rail Baltica“ projekto partneris: žemės sklypai jau parengti statyboms

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kartu su Susisiekimo ministerija, LTG grupės įmone „LTG Infra“, VĮ „Registrų centru“ ir paslaugų teikėjais aktyviai vykdo žemės paėmimą visuomenės poreikiams, reikalingą didžiausiam strateginiam Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektui „Rail Baltica“, užtikrinančiam Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimą su Vakarų Europa, stiprinančiam regiono mobilumą ir transporto sistemos atsparumą.

„NŽT šiame projekte atlieka itin svarbų vaidmenį – esame atsakingi už žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą, žemės sklypų padalijimą, suformavimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų priėmimą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams vyktų skaidriai, greitai ir teisingai, kad „Rail Baltica“ projektas Lietuvoje būtų įgyvendinamas be trikdžių“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas.

2024 m. NŽT priėmė sprendimus dėl 1115 žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo,  padalijimo ir suformavimo:

• Panevėžio rajone infrastruktūros priežiūros depams – dėl 38 žemės sklypų;
• Ruože Jiesia–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – dėl 1003 žemės sklypų;
• Kauno geležinkelių mazge – dėl 74 žemės sklypų.

Tais pačiais metais infrastruktūros priežiūros depams buvo įregistruoti 204 žemės sklypai.

2025 m. šie skaičiai dar labiau išaugo – iš viso įregistruoti 5059 žemės sklypai:

• Ruože Jiesia–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – 4727 žemės sklypai;
• Kauno mazge – 332 žemės sklypai.

2025 m. NŽT jau priėmė ir Susisiekimo ministerijai perdavė pasirašymui su savininkais organizuoti šimtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų:

• Panevėžio ir Kauno regionuose priimti visi planuoti 195 aktai;
• Ruože Jiesia–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena priimti 1737 aktai (viso planuojama apie 3500 aktų);
• Kauno mazge jau priimti 278 aktai (viso planuojama 300 aktų).

Be to, NŽT priėmė 24 sprendimus dėl žemės sklypų apjungimo visuomenės poreikiams Panevėžio ir Kauno bei Jonavos rajonuose infrastruktūros priežiūros depams, pradėtas ir paimtų žemės sklypų apjungimo bei paskirties keitimo procesas Kauno mazge.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams tęsis ir 2026 m.

• Ruože Kaunas–Latvijos valstybių siena papildomai planuojama išpirkti dar apie 485 sklypus (ar jų dalis) regioninėms stotims ir inžinerinėms sistemoms;
• Panevėžio mazge numatyta išpirkti 389 sklypus (ar jų dalis);
• Ruože Jiesia–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena planuojama išpirkti 1711 sklypų (ar jų dalių);  
• Infrastruktūros priežiūros depams ir susijusiai infrastruktūrai Panevėžio, Kauno bei Jonavos rajonuose numatyta išpirkti 107 sklypus (ar jų dalis).
• Kauno mazge – 184 sklypus (ar jų dalis);
• Ruože Kaunas–Vilnius, kur vykdomas teritorijų planavimas, preliminariai numatyta išpirkti 2522 sklypus (ar jų dalis), o procesas prasidės po Vyriausybės sprendimo dėl specialiojo plano patvirtinimo ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Plečiantis europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, Susisiekimo ministerija ir „LTG Infra“ atnaujino atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus apie žemės išpirkimo procesą. Su šia informacija galima susipažinti Susisiekimo ministerijos svetainėje ir oficialiame „Rail Baltica“ puslapyje. Čia taip pat pateikiami atsakymai apie žemės paėmimo eigą, kompensacijas už statinius, sodinius ir želdinius bei gyventojų teises šiame procese.

Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos