Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?

Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę.

„Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams. Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių siekiant ženklių pokyčių miestuose – skatina rinktis elektrinį transportą, diegti darnaus judumo spendimus. Net jei pradžioje ne visi gali suprasti kam to reikia, patirtis rodo, kad efektyviai veikiančios zonos per keletą metų pakeičia jose ir šalia jų gyvenančių žmonių kasdienybę bei ženkliai prisideda prie gerovės kūrimo“, – sako Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą savivaldybės nuo 2025 m. sausio 1 d. turėjo nustatyti mažos taršos zonas didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Po Seimo pataisų, įsigaliojusių 2025 m. gruodžio 15 d., šis įpareigojimas liko penkiems didiesiems šalies miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui. Kitos savivaldybės tokias zonas gali įsivesti savanoriškai, įvertinusios savo poreikius ir galimybes.

Šiuo metu Lietuvoje formuojasi skirtingi mažos taršos zonų įgyvendinimo modeliai. Kaunas tapo pirmuoju miestu, įgyvendinusiu veikiančią zoną – nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiestyje taikomas 2 eurų įvažiavimo mokestis, apimantis pirmąją nemokamą stovėjimo valandą. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, po zonos įvedimo transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.

Vilniuje mažos taršos zona nuo 2025 m. pradžios nustatyta dalyje senamiesčio. Šiuo metu ji veikia kaip teisiškai apibrėžta teritorija, sudaranti galimybes etapais įgyvendinti papildomas eismo reguliavimo ir kontrolės priemones taršiam transportui. Eismo reguliavimas sostinės senamiestyje dabar vyksta per jau galiojančius mechanizmus – ribotą įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinio eismo sprendinius, stovėjimo reguliavimą.

Panevėžyje nuo šių metų vasario 1 d. miesto centre ribojamas „Euro 3“ taršos standarto neatitinkančių (senesnių ar labiau taršių) automobilių eismas, už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.

Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą ir svarsto jo įgyvendinimo sprendimus, o Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos dvi mažos taršos zonos, kurių įtvirtinimo klausimai kol kas dar sprendžiami.

Kiekvienas miestas yra unikalus, todėl sprendimai turi būti pritaikyti vietos situacijai. Patirtis rodo, kad nuosekliai ir tikslingai įgyvendintos mažos taršos zonos greitai duoda rezultatų, o kadangi oro ir triukšmo tarša nesibaigia ties vienos gatvės riba, ilgainiui tokių sprendimų naudą pajunta visas miestas.

Renginyje „Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?“ Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija subūrė savivaldybių atstovus ir ekspertus, kurie kartu dalijosi mažos taršos zonų įgyvendinimo patirtimis bei aptarė galimus sprendimus. Renginys buvo skirtas savivaldybių administracijų atstovams, siekiantiems ne tik įvykdyti teisės aktų reikalavimus, bet ir išnaudoti mažos taršos zonų potencialą platesniems miestų vystymo tikslams – skatinti darnų judumą, gerinti viešųjų erdvių kokybę ir kurti gyventojams patogesnę aplinką.  

Pranešimą paskelbė: Iveta Janušauskaitė, LR Susisiekimo ministerija