Nuo spūsčių gatvėse iki karinės technikos: Lietuvos universitetų tyrėjai konsoliduoja pajėgas transporto sistemos vystymui

1

Nuo spūsčių gatvėse iki karinės technikos: Lietuvos universitetų tyrėjai konsoliduoja pajėgas transporto sistemos vystymui

„Nejaugi nėra kito būdo? Tai – tuščias laiko gaišimas! Jau turėjome atvykti prieš valandą.“ Tikriausiai sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų taip pagalvojote užstrigę transporto spūstyse ar pasirinkę kelią, kuris tuo metu remontuojamas. Gali būti, jog, dėl vienokių ar kitokių kelionės metų iškilusių kliūčių, nespėjote į keltą, pavėlavote į lėktuvą, sugriuvo suplanuotas atostogų grafikas. Panašiai gali atsitikti ir rugsėjį, kai įstringama viešajame transporte kaip tik tokiu laiku, kuris sutampa su didžiausiu moksleivių srautu.

Nuo autonominių, save vairuojančių transporto priemonių iki sklandžių kelionių, apimančių kelis etapus skirtingomis transporto priemonėmis, nuo iššūkių aplinkai įveikimo diegiant „žalesnes“ ir ekologiškesnes transporto priemones iki spūsčių miestuose valdymo – transporto inžinerija siūlo sprendimus aktualioms šiuolaikinės visuomenės problemoms.

Išteklius tausojančių ir aplinkos taršą mažinančių technologijų kūrimas, transporto srautų tyrimo metodų, spūsčių susidarymo prognozavimo tyrimai – Lietuvos universitetų tyrėjų darbas transporto inžinerijos mokslo srityje, labai reikšmingas užtikrinant transporto sistemos sklandų veikimą.

„Transporto sistema – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių valstybės sėkmę, ūkio pažangą ir plėtros tempus, įsitvirtinant Europoje ir pasaulyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MDIF) mokslo prodekanas Laurencas Raslavičius.

Pasak L. Raslavičiaus, siekiant užtikrinti sklandų transporto sistemos veikimą, būtinas sutelktas mokslininkų, teoretikų, verslininkų, gretimų sričių specialistų tobulėjimas ir bendradarbiavimas. Mokslo tyrimai ir inovacijos Lietuvos mokslo institucijose vykdomi įvairiose transporto srityse – nuo transporto politikos iki eismo valdymo ir saugumo.

Bendradarbiaujant atsiveria daugiau sprendimų galimybių

Lietuvos universitetai žengė žingsnį mokslo potencialo telkimo keliu – nuo 2017-ųjų rugsėjo startuoja jungtinė transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros programa, kurią KTU vykdys kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU) ir Klaipėdos universitetu (KU).

KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovas Leonas Balaševičius teigia, kad KTU prisijungimas prie VGTU, ASU ir KU vykdomos transporto inžinerijos doktorantūros, atveria abipuses galimybes doktorantams pasinaudoti turimais partnerystės su užsienio mokslo institucijomis ryšiais.

„Kai doktorantūroje dalyvauja keli universitetai, išsiplečia mokslinė bazė ir tyrimų kryptys, į procesą įsijungia daugiau skirtingas kompetencijas turinčių tyrėjų, dalyvauja daugiau užsienio institucijų mokslininkų ir dėstytojų, prasiplečia socialinių partnerių ratas“, – teigia L. Raslavičius.

KTU transporto inžinerijos doktorantūros studijas papildys savomis, išskirtinėmis kompetencijomis ginkluotės sistemų dinamikos, transporto priemonių kūrimo, sąstatų dinaminių procesų analizės, transporto sistemų analizės, orlaivių konstrukcijų mechanikos srityse.

Tarp užsienio partnerių, su kuriais palaikomi nuolatiniai ryšiai, bendradarbiaujant mokslo srityje ir vykdant studijas yra Angers universitetas (Prancūzija), Uppsalos ir Halmstado universitetai (Švedija), Akrono universitetas (JAV). Glaudžiai bendradarbiaujama su regiono – Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos (Kaliningrado) taip pat Ukrainos, Baltarusijos aukštosiomis mokyklomis.

Paskaitas doktorantams skaito Italijos, Prancūzijos, JAV universitetų dėstytojai, KTU vykstančiose tarptautinėse konferencijose dalyvauja tarptautinių organizacijų, tokių kaip NASA Ames tyrimų centras, atstovai.

Kuriami įrenginiai NATO

Išteklius tausojančių ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančių technologijų kūrimas bei diegimas, transporto srautų tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas, saugios, tvarios transporto logistikos kūrimas, intelektinių transporto sistemų kūrimas ir diegimas – tai tik keletas krypčių, kuriose dirba KTU tyrėjų grupės.

Kartu su Lietuvos, Taivano, Švedijos, Vengrijos, Italijos kitų šalių mokslininkais teikiamų mokslinių paraiškų tematikos apima ir spūsčių susidarymo zonų Lietuvos didžiuosiuose miestuose tyrimus, ir vandenilinių kuro elementų panaudojimą vidaus degimo varikliuose, ir sumanių automobilių įkrovimo sistemų kūrimą bei diegimą ar žvalgybinių autonominių orlaivių, skirtų krašto apsaugos poreikiams, vystymą.

„Numatoma plėsti mokslo tyrimus gynybos technologijų srityje. Jau sukurti 8 šiai sričiai skirti įrengimai, sėkmingai įdiegti Lietuvos kariuomenėje ir kitose nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose, taip pat ir užsienyje. Šiems įrengimams suteikti NATO NSN kodai, jie įtraukti į NATO logistikos katalogą“, – teigia L. Raslavičius.

Nuo spūsčių Lietuvos miestuose tyrimų iki kosmoso technologijų

Tarp kitų svarbių šiuolaikinei visuomenei tyrimų L. Raslavičius mini eismo spūsčių, jų formavimosi, raidos ir prognozavimo tyrimus, taršą mažinančių, energijos sąnaudas taupančių sistemų kūrimą. Ypač svarbus KTU mokslininkių indėlis skatinant kosmoso technologijų kūrimą Lietuvoje.

„Vienas iš išskirtinių KTU tyrėjų pasiekimų – palydovo „Litsat-1“ projektas. Jo metu buvo sukurtas ir išbandytas nanopalydovas. Ši patirtis įgalina tolimesnę su kosmosu susijusių tyrimų plėtotę ir dalyvavimą tarptautiniuose kosmoso technologijų vystymo projektuose. Transporto inžinerijoje šiek palydovai gali būti pritaikyti mažo oro tankio aerodinamikos ir kitiems tyrimams“, – komentuoja KTU MDIF mokslo prodekanas.

Pagrindinė transporto inžinerijos tyrimų dalis KTU vykdoma MIDF bazėje, kurioje transporto inžinerijos doktorantūros studijų programa ir bus vykdoma. Taip pat stengiamasi glaudžiai bendradarbiauti su MIDF pastate įsikūrusiu Mechatronikos institutu. 7 laboratorijos, kurių įranga yra viena iš pažangiausių Baltijos šalyse, atviros tiek mokslo tyrimams, tiek mokslo-verslo bendradarbiavimui. Tarp verslo ir valstybės įmonių, glaudžiai bendradarbiaujančių su KTU yra aviacijos bendrovės „FL Technics“, „Helisota“, „AviaBaltika“, „Sportinė aviacija ir Ko“, transporto įmonės „Kauno autobusai“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos bendrovės.

Specialistų poreikis tik augs

„Inovacijos neįsivaizduojamos be mokslo žinių, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ne tik nemažės, bet ir labai išaugs. Transporto sektoriaus produktyvumui didinti būtina investuoti į naujas transportavimo technologijas, diegti intelektines transporto sistemas, plėtoti Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų koridorius“, – teigia L. Raslavičius, pabrėždamas mokslo daktarų svarbą inovacijų ekonomikai.

Pašnekovas mini svarbius Lietuvai tarptautinius projektus, kuriems būtinos naujausios žinios ir technologijos. Tai – transeuropinio transporto tinklo projektas „Rail Baltica“, viešųjų logistikos centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje kūrimas ir daugelis kitų.

Remiantis Europos Sąjungos Transporto inžinerijos mokslo krypties daktarų pasiūlos, paklausos, įdarbinančių institucijų bei kandidatų analize, matyti, jog šios krypties daktarų poreikis neapsiriboja vien tik akademinių ir mokslo institucijų darbo rinka, kad aukščiausios kvalifikacijos specialistai reikalingi valdžios institucijose.

„Ekspertų nuomone, Lietuvai būtina galvoti, kaip apversti aukštyn kojomis situaciją, kai aukštosiose mokyklose dirba daug profesorių, bet labai mažai doktorantų. Vertinant transporto inžinerijos specialistų kaitą ir transporto ūkio plėtros perspektyvą, per artimiausią dešimtmetį KTU būtina išugdyti mažiausiai 20 transporto inžinerijos mokslo krypties daktarų, gebančių inicijuoti ir vykdyti mokslo tyrimus bei užtikrinti jų rezultatų diegimą praktikoje“, – mano L. Raslavičius.

KTU Tarptautinė doktorantūros mokykla informuoja, jog prašymai studijuoti doktorantūroje  bus priimami jau rugsėjo mėnesį. Kandidatai turi turėti magistro laipsnį arba atitikmenį. Daugiau informacijos doktorantūra@ktu.lt arba https://stojantiesiems.ktu.edu/doktorantura/

Pranešimą paskelbė : Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Black 014 38
 
Converse Chuck Taylor All Star Hi White/White 36,5
 
Camper Imar Copa K200929 White Natural 36
 
Vagabond Anni 4937-001 Black 37
 
Crocs™ Funlab Unicorn Charm Sandal Kids Lavender 28

Rekomenduojame

Į rekreacines bei kurortines vietoves važiuosime geresniais keliais

Į rekreacines bei kurortines vietoves važiuosime geresniais keliais

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu papildomai skirta 9,3 mln. eurų kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves remontui. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai gerinti.  „Netrukus bus remontuojama ir restauruojama dar daugiau kelių, vedančių į mūsų šalies lankytinas bei kurortines vietoves. Manau, kad turėdami galimybę keliauti […]

Tyrimas: mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Tyrimas: mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo […]

„Volkswagen“ leido žvilgtelėti į naująjį „Arteon“: virtuali pasaulinė premjera įvyks birželio 24-ąją

„Volkswagen“ leido žvilgtelėti į naująjį „Arteon“: virtuali pasaulinė premjera įvyks birželio 24-ąją

Dinamiškasis keturių durų „fastback“ bus ne tik atnaujintas, bet ir siūlomas nauju „shooting brake“ kėbulu Naujomis jėgainėmis, išmaniomis komforto ir vairuotojo pagalbos sistemomis iš esmės atnaujinta modelių gama „Volkswagen“ jau pristatė pirmuosius naujojo „Arteon“ vaizdus. Kartu su iki šiol gamintu „Gran Turismo“ modeliu pasirodys ir naujasis „Shooting Brake“ variantas. „Naujasis „Arteon Shooting Brake“ leido mums […]

Baigtas pirmasis Islandijos plento sutvarkymo projekto etapas

Baigtas pirmasis Islandijos plento sutvarkymo projekto etapas

Baigtas magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km kapitalinis remontas ir tuo pačiu pirmasis Islandijos plento tvarkymo etapas. Darbai šiame etape vyko nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos – ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, taip pat įrengta atraminė siena, daugiau nei 1 km ilgio […]