2023 m. gegužės 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo šių metų rugsėjo 1-osios įtvirtinti elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomus reikalavimus ir draudimus.
„Prieš beveik dvejus metus žiniasklaidoje pasirodė informacija ir perspėjimai apie didelius pavojus, tykančius paspirtukų vairuotojus ir pėsčiuosius. Medikai, policija vienareikšmiškai ne kartą kartojo apie drastiškai augančių įvykių ir traumų skaičių. Medikai pabrėždavo ne tik augantį darbo krūvį, tačiau ypač pavojingas brangiai kainuojančias ir gydomas, ilgas pasekmes turinčias traumas, po kurių reikia daugkartinių operacijų, kad tas žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą“, − svarstymo metu Seimo posėdyje sakė vienas iš šio projekto rengėjų Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas. Pasak jo, mes esame viena iš paskutinių valstybių Europoje, kuri ėmėsi mikrojudumo priemonių teisinio reguliavimo.
Pagal svarstomą projektą, elektrinė mikrojudumo priemonė būtų apibrėžiama, kaip vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, ne didesnis kaip 540 mm. Elektrine mikrojudumo priemone būtų laikomas elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nebūtų priskiriami.
Šiomis transporto priemonėmis būtų leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius nebūtų ribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalėtų prižiūrėti suaugęs asmuo.
Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turėtų degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turėtų degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalėtų būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą, o vyresniems kaip 18 metų vairuotojams toks reikalavimas būtų privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis būtų paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalėtų važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Pagal svarstomas pataisas, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti šaligatviais, išskyrus atvejus, kai šaligatvis ar jo dalis pažymėta dviračių tako kelio ženklais, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, taip pat važiuoti pėsčiųjų takais, per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose. Be to, vairuotojai negalėtų vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, būti velkamiems ar vilkti kitą transporto priemonę, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę ar važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, taip pat važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Po svarstymo už šias teisės akto pataisas (projektas Nr. XIVP-1508(2) balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 19 parlamentarų. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]